- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Seimas antradienį priėmė rezoliuciją dėl provokacinių Rusijos veiksmų prie Ukrainos sienos.
Už ją balsavo 102 parlamentarai, niekas nebuvo prieš, vienas susilaikė.
„Seimas griežtai smerkia Rusijos Federacijos vykdomą neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą ir kitus agresyvius vienašališkus veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidžia dvišalius ir daugiašalius susitarimus bei tarptautinės teisės normas, kelia grėsmę Europos saugumui, ir reikalauja nedelsiant šiuos veiksmus nutraukti“, – rašoma dokumente.
Jame pabrėžiama tvirta Lietuvos parama Ukrainai stojant į NATO ir Europos Sąjungą, akcentuojama, kad Rusija „neturi ir negali įgyti veto teisės dėl Ukrainos narystės NATO, taip pat dėl kitų Aljanso priimamų sprendimų“.
Seimas griežtai smerkia Rusijos Federacijos vykdomą neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą.
Rezoliucijoje pasisakoma už narystės NATO veiksmų plano suteikimą Ukrainai, būtinumą suaktyvinti jai praktinę ir politinę paramą.
Lietuvos politikai pakartojo nuosekliai remiantys Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorijos vientisumą pagal tarptautinės bendruomenės pripažįstamas sienas.
Rusija savo ruožtu raginama nutraukti „agresiją, provokacijas ir propagandos skleidimą prieš Ukrainą, nedelsiant atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienos, įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, tarp jų Minsko susitarimus, ir grįžti prie bendradarbiavimo, pagrįsto tarptautine teise ir abipuse pagarba“.
Anot rezoliucijos, į laikinai okupuotas teritorijas Ukrainos rytuose Rusija skatinama įsileisti tarptautines organizacijas, teikiančias humanitarinę pagalbą vietos gyventojams, uždaryti neteisėtas kalinimo įstaigas, paleisti jose neteisėtai laikomus Ukrainos piliečius, sustabdyti okupuotų teritorijų pasportizaciją ir demografinės sudėties keitimą.
ES valstybės narės kviečiamos neremti energetikos projektų, silpninančių euroatlantinę vienybę, tokių kaip „Nord Stream 2“, įgyvendinimo.
Pastarosiomis savaitėmis dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos buvo smarkiai išaugusi įtampa tarp Maskvos ir Vakarų.
Remiantis Europos Sąjungos paskelbtu vertinimu, palei Ukrainos sieną Rusija buvo dislokavusi daugiau kaip 100 tūkst. savo karių. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu tvirtino, kad pajėgos telkiamos pratyboms.
Praėjusios savaitės pabaigoje pranešta, kad kariai pradeda grįžti į nuolatines dislokavimo vietas.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, pratybose dalyvavo daugiau kaip 10 tūkst. karių, 1,2 tūkst. karinės technikos vienetų, daugiau kaip 40 karo laivų ir 20 aprūpinimo laivų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalies vadovai Valstybės dienos proga linki branginti ir ginti laisvę8
Prezidentas, ministrė pirmininkė ir Seimo pirmininkė trečiadienį Valstybės dienos proga linki lietuviams branginti ir ginti laisvę. ...
-
Pagėgių politikams nesusitarus, VRM rengiasi siūlyti įvesti tiesioginį valdymą
Pagėgių politikams nesusitarus dėl naujo administracijos direktoriaus, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad teiks Vyriausybei nutarimo projektą dėl tiesioginio valdymo įvedimo. ...
-
I. Šimonytė su EBPO generaliniu sekretoriumi aptarė pagalbą Ukrainai5
Antradienį Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane, Šveicarijoje, dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu (Matijasu Kormanu) aptarė tar...
-
A. Bilotaitė: pasikartojus migrantų krizei Vyriausybei tektų imtis tų pačių priemonių10
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuva susilaukia nepagrįstos kritikos dėl praėjusią vasarą kilusios migracijos krizės suvaldymo. ...
-
Pagėgių politikams nepavyko susitarti dėl administracijos direktoriaus kandidatūros
Gresiant, kad Pagėgių savivaldybėje bus įvestas tiesioginis valdymas, vietos politikams nepavyko susitarti dėl administracijos direktoriaus kandidatūros: šis klausimas antradienį išbrauktas iš posėdžio darbotvarkės. ...
-
Kitą savaitę Seimas gali rinktis į neeilinę sesiją
Birželio pabaigoje užbaigęs pavasario sesiją, Seimas jau kitą savaitę, nuo liepos 11 d. gali rinktis į neeilinę sesiją, kuri būtų sušaukta dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. ...
-
Įvertino valdančiųjų ir prezidento santykius: tikėtina, kad trintys išryškės rudenį
Nors, politologų vertinimu, pasibaigusioje pavasario Seimo sesijoje buvo galima įžvelgti valdančiųjų ir Prezidentūros santykių sušvelnėjimą, vis tik, pažymi jie, trintys tarp dviejų valdžios institucijų sumažėjo ne savaime. ...
-
Lietuva skirs Ukrainai papildomus 10 mln. eurų atstatymo darbams
Lietuva skirs Ukrainos nacionaliniam bankui papildomus 10 mln. eurų neatidėliotiniems atstatymo darbams, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė, dalyvaujanti Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane Šveicarijoje. ...
-
A. Veryga – apie G. Landsbergio atostogas: pažiūrėjus į problemas, jau anksčiau reikėjo pailsėti33
Tokių saugumo iššūkių kaip dabar Lietuva seniai neturėjo, bet pačiame jų įkarštyje itin svarbus užsienio reikalų ministras nusprendė atsipūsti – išėjo atostogų. Opozicija stebisi, kad ore pakibus Kaliningrado tran...
-
Prezidento patarėjas: papildomos NATO pajėgos laikinai atvykti gali ir dabar7
Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui reikės papildomos infrastruktūros, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. ...