Seimas ėmėsi siūlymo kreiptis į KT dėl teisėjų kratų ribojimo

Seimas penktadienį ėmėsi valdančiųjų „valstiečių“ kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl teisėjų kratų ribojimo.

Už kreipimąsi į KT po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, du susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Galutinis balsavimas Seime dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą planuojamas kitą savaitę.

„Valstiečiai“ projektą teikia Aukščiausiajam Teismui paskelbus, kad kratos pas teisėjus gali būti daromos tik gavus Seimo ar prezidento leidimą.

„Konstitucija suponuoja, kad teisėjų imunitetas, kuris yra viena iš teisėjų nepriklausomumo sudedamųjų dalių, nėra absoliutus, ir turi būti siejamas tik su jų nepriklausomumo užtikrinimu tuo atveju, kai jie eina tiesiogines savo pareigas“, – sakė kreipimąsi pristačiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

„Kitaip tariant, teisėjams turi būti garantuojamas jų funkcinis imunitetas, kurio tikslas – apsaugoti juos nuo valstybinės valdžios, institucijų, Seimo narių kišimosi į jų veiklą, kai jie priima savo tarnybinius sprendimus“, – argumentavo A. Širinskienė.

Septynių teisėjų kolegija praėjusį mėnesį paskelbė, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę.

Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti teisėjų kratą.

Kreipimąsi parengę Seimo nariai teigia, kad ribojimai atlikti kratą pas teisėjus turėtų būti vertinami kaip nepagrįsta privilegija, kuri trukdo tirti nusikaltimus.

„Vėlesnis kratos atlikimas teisėjo atžvilgiu, tik po to kai bus gautas Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimas (...) teisėjui garantuotų absoliutų neliečiamumą nuo baudžiamojo persekiojimo veiksmų“, – rašoma Seimo nutarimo projekte.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė BNS sakė, kad dėl šio kreipimosi konsultavosi su Vyriausybės, Prezidentūros atstovais ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

STT direktorius Žydrūnas Bartkus BNS yra sakęs, kad Aukščiausiojo Teismo  sprendimas neigiamai paveiks kovą su korupcija.

Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės neturėtų paveikti teisėjų korupcijos bylos, nes joje pas aštuonis teisėjus kratos atliktos gavus tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės sutikimą.

Tačiau advokatai gali mėginti ja remtis politinės korupcijos byloje, kurioje kratos pas tuometinius Seimo narius Eligijų Masiulį ir Vytautą Gapšį atliktos nepanaikinus jų neliečiamybės, nes Konstitucijos nuostatos dėl draudimo varžyti Seimo narių ir teisėjų laisvę yra labai panašios.

Jei Seimas į Konstitucinį Teismą kreipsis nutarimu, ši byla turės būti nagrinėjama be eilės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ALGIS

ALGIS portretas
PATI ŠIRINSKIENĖ KOMENTUOJA , ''KAD TEISĖJAI T.B. APSAUGOTI NUO ...IR SEIMO NARIŲ KIŠIMOSI ''' , O ČIA PAT PATYS SIŪLO KAIP TIK IR KIŠTIS Į JŲ REIKALUS

Labai

Labai portretas
teisingas sprendimas.Tik, zinant kad KT isijautes i visagalisu ir nepajudinamus dieviskus sprendimus, gali palaikyti AT sprendima.

cirkas

cirkas portretas
Seimo nariai galėtų kreiptis į KT, kad būtų suteikta teisė teisėjams vogti?
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių