Seimas ėmėsi projekto, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai

Seimas antradienį ėmėsi projekto, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Už socialdemokratų inicijuojamas Savivaldybių tarybų rinkimų bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, du buvo prieš, 11 susilaikė. Toliau projektus nagrinės Seimo komitetai, svarstymas plenariniame posėdyje numatytas birželio pradžioje.

Projektus pristačiusi socialdemokratė Milda Petrauskienė sakė, jog siūlomi pakeitimai galėtų įsigalioti jau artimiausiems savivaldybių tarybų rinkimams 2015 metais.

„Gali, priklausys nuo mūsų, mes galim priimti labai greitai, ir jau 2015 metais turėti tiesioginius merų rinkimus“, - į klausimą, ar tiesioginius merų rinkimus galima įteisinti iki artimiausių savivaldos rinkimų, atsakė socialdemokratė.

Už pataisas balsuoti raginusi parlamentarė tvirtino, jog diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų tęsiasi jau du dešimtmečius, todėl jas būtina priimti jau ateinantiems rinkimams.

„Iš tikrųjų šitos diskusijos labai užsitęsė, dvidešimt metų, tad jei dabar nepriimsim, tada dešimt metų nekalbam apie tai apskritai, nes mes juokinam žmones. Patys rašom į savo partijų rinkimų programas, (tiesioginių merų rinkimų įteisinimas - red.) ir A.Kubiliaus Vyriausybės programoj buvo, ir mūsų Vyriausybės progamoj. Gerbim rinkėjus“,  kalbėjo socialdemokratė.

Socialdemokratai teisingumo ministras Juozas Bernatonis bei parlamentarai M.Petrauskienė ir Albinas Mitrulevičius pataisomis siūlo įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant šalies Konstitucijos.

Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisos leistų merus rinkti tiesiogiai vienmandatėje rinkimų apygardoje. Šiuo metu savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą renka savivaldybės tarybos nariai.

Pagal projektus, tiesiogiai išrinkto mero funkcijos būtų išplečiamos. Jis būtų pripažintas savivaldybės vadovu ir papildomai įgytų keletą teisių. Tarp jų - administracijos direktoriaus teikimu tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą į seniūnaitijas, skirti ir atleisti biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, išskyrus savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų, vadovus, atkurti nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms, išduoti leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, keiti pagrindinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Siūloma, kad tiesiogiai išrinktą merą būtų sunkiau atleisti. Pareikšti jam nepasitikėjimą galėtų ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių, pateikę motyvuotą pareiškimą. Už mero atleidimą slaptai turėtų balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Šiuo metu merą atleisti iš pareigų gali daugiau kaip pusė tarybos narių.

Pagal socialdemokratų projektus, jeigu iš pareigų būtų atleistas tiesiogiai išrinktas meras, jį tuomet pareigose pakeistų jau savivaldybės tarybos išrinktas meras. Tokiam merui atstatydinti pakaktų pusės tarybos narių balsų.

Iki šiol tiesioginius merų rinkimus Seime mėginta įteisinti keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surinkti tam reikiamo balsų skaičiaus.

Daugiausia nesutarimų tarp politikų dėl tiesioginių merų rinkimų kyla, išsiskyrus požiūriams į tiesiogiai renkamo mero vaidmenį savivaldybės valdymo struktūroje.