Seimas antradienį po pateikimo pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms Civilinio kodekso pataisoms, kad mažiau vaikų patektų į vaikų globos namus.

Po svarstymų komitetuose pataisos į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti gruodį.

„Šiandien mūsų šalyje dar veikia beveik 100 vaikų globos institucijų, esame viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur yra didelių, visai šeimos aplinkos neprimenančių vaikų globos namų. Ne šeimose, o įstaigose dar auga beveik 4 tūkst. Lietuvos vaikų. Labiausiai reikia susirūpinti dėl to, kad iki 500 mažiausio iki trejų metų amžiaus vaikų kiekvienais metais patenka į institucijas ir ten pasilieka iki pilnametystės“, - pataisas pristatė prezidentės patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters.

Ji pabrėžė, kad siūlomi trys pagrindiniai įstatymų pakeitimai - pirma, aiškiai apibrėžiamas principas, kad vaiko goba arba rūpyba vaikų globos institucijose galėtų būti nustatoma tik išimtiniais atvejais ir jei tai geriausiai atitiktų vaiko interesus. Antra, siūloma aiškiau apibrėžti procedūrą, kaip priimami sprendimai dėl mažiausių vaikų globos - prezidentė siūlo, kad vaiko, kuris neturi trejų metų, globa institucijose galėtų būti nustatyta tik išimtiniais atvejais ir truktų ne ilgiau kaip tris mėnesius. Ją pratęsti būtų galima tik išimtiniais atvejais. Trečias siūlymas - griežčiau ribotų laikinosios globos trukmę, kad įvaikinimas vyktų greičiau.

Prezidentės atstovė akcentavo, kad teikiamos pataisos yra sistemos esminės reformos pradžia. Ji kartu sakė, jog be darbo neliks ir šiuo metų globos institucijose dirbantieji - jų patirtis pravers ir naujoje sistemoje.

„Dėl siūlomų pataisų teks aktyviau perorganizuoti globą institucijose į globą namuose, šeimynose, teks aktyviau dirbti su šeimomis, kurios dėl socialinių įgūdžių stokos palieka savo vaikus, jais nesirūpina“, - sakė G.Kaminskaitė-Salters.

„Kuo mažesnis vaikas, tuo didesnę žalą jo raidai sukelia gyvenimas įstaigose. Vaikui, kuris nėra trejų metų, užtenka tris mėnesius pagyventi įstaigoje, ir jo raida sutrinka negrįžtamai. Kai vaikas paimamas iš šeimos, jis turi būti apgyvendinamas pas artimus žmones, su kuriais turi emocinį ryšį. Jei tokių nėra - kitoje šeimoje, jei tokios nėra - šeimynoje, ir tik tuomet institucinėje globos įstaigoje. Vaikų globos institucijose, globos namuose dirba išties puikūs specialistai, tačiau visavertis emocinis ryšys įstaigoje sunkiai įmanomas“, - kalbėjo prezidentės patarėja.

Ji vylėsi, kad Lietuva kada nors pasieks Švedijos lygį, kai visi vaikai gyvena šeimose.

„Tikimės, kad su laiku mes atsidursime tokioje padėtyje kaip ir Švedijoje, kur visi vaikai, net ir patys neįgaliausi, suranda šeimas. Toks turi būti mūsų kaip Vakarų valstybės tikslas ir principas, - pabrėžė G.Kaminskaitė-Salters.

Iš Seimo narių prezidentės patarėja sulaukė klausimų, ar vaikai neliks be globos, nes globos sistema ne institucijose nėra išplėtota.

„Įgyvendinamas pats principas, o sistemą reikia perorientuoti. Dabar mes paskaičiavome, kad maždaug tris kartus daugiau lėšų skiriame (vaikams - BNS) vaikų ir kūdikių įstaigose, negu jiems išlaikyti šeimose ir šeimynose. Perorientuojant tą finansavimą pamažu, pastatus, darbuotojus į paslaugų teikimą toms šeimoms, kurios įsivaikina, kurios globoja, kurios susiduria su psichologinėmis problemoms, galima pajudinti visą sistemą ir nelaikyti vaikų institucijose“, - sakė patarėja.

Šalies vadovės teikiamomis pataisos siūloma riboti vaikų iki trejų metų patekimą į globos namus. Jie į globos institucijas patektų tik išskirtiniais atvejais, kai jiems būtina specializuota sveikatos priežiūra ar slauga, taip pat jei vaiko šeima negali užtikrinti tinkamos globos, o bendruomeninės paslaugos savivaldybėje nėra išplėtotos.

Pataisos taip pat numato griežčiau riboti laikinosios globos trukmę, kad įvaikinimas vyktų sparčiau. Šiuo metu laikinoji globa vaikų namuose dažnai trunka iki penkerių ir daugiau metų, o tai esą yra viena pagrindinių kliūčių vaikams patekti į naujas šeimas. Pagal pataisas, laikinoji globa visiems vaikams galės tęstis tik iki 12 mėnesių. Po to jiems turės būti nustatoma nuolatinė globa šeimose ar šeimynose.

Iš viso šalyje yra apie 10 tūkst. vaikų, likusių be tėvų globos. 2013 metų pabaigoje beveik 60 proc. iš jų augo globėjų  šeimose, 37 proc. – institucijose, likusieji – šeimynose.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, vertinantis, kaip valstybės įgyvendina Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, yra pareiškęs, jog Lietuva turi sumažinti didelį iš tėvų paimamų ir institucijose apgyvendinamų vaikų skaičių, ypač vaikų  iki trejų metų amžiaus.