Pagal siūlomas pataisas, už šį nusikaltimą galima skirti maksimali bausmė trumpinama metais.

Tokiam kompromisui praėjusią savaitę pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), atsisakęs ankstesnio siekio iš dalies dekriminalizuoti atsakomybę už politikų piktnaudžiavimą.

Balsavimui parlamentarams teikiamos pataisos numato, kad tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs, įgaliojimus viršijęs valstybės tarnautojas būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Dabar galioja laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Anot projekto, tas, kas padarė minėtą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, sulauktų baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Dabar numatyta bausmė iki septynerių metų.

Anot kompromisą pasiūliusio liberalo Vitalijaus Gailiaus, bausmę sumažinus metais keistųsi baudžiamojo proceso taisyklės, nusikaltimas nebebūtų laikomas sunkiu.

Jo teigimu, jeigu liks galioti dabartinė Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio, numatančio atsakomybę už piktnaudžiavimą, redakcija, bausmių sulauktų maždaug penktadalis vadinamųjų čekutininkų, nes teisėsauga neturi pajėgų išnagrinėti visų atvejų.

Tuo metu TTK narės demokratė Agnė Širinskienė sako, kad maksimalią bausmę sumažinant iki šešerių metų, atsiranda atleidimo nuo atsakomybės institutas, o tai leis teisingiau išspręsti smulkius atvejus.

BNS rašė, kad pavasario sesijoje Seimo TTK siūlė keisti Baudžiamąjį kodeksą, atsisakant atsakomybės už piktnaudžiavimą, jeigu nepadaroma didelė turtinė žala. Tai sukėlė didelį pasipiktinimą visuomenėje, pasiūlymui nepritarė opozicijos atstovai, prezidentas Gitanas Nausėda, nes tokiu atveju didelė dalis „čekiukų“ bylose teisiamų asmenų būtų išvengę baudžiamosios atsakomybės.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba skelbia šiuo metu atliekanti ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai pateikti 30 asmenų, 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose, per 20 politikų jau nuteisti.

Per 100 tarybų narių iš įvairių savivaldybių prieš kurį laiką kreipėsi į centrinę valdžią, prašydami imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos baudžiamosios bylos ir ikiteisminiai tyrimai dėl savivaldos politikų lėšų panaudojimo.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad iš dalies pritartų amnestijai vadinamosiose čekiukų bylose, tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tam nepritaria.