„Seimo statutas buvo, švelniai tariant, grubiai pažeistas. O jeigu paprasčiau kalbant, tai bandoma išprievartauti“, – žurnalistams penktadienį sakė Seimo pirmininkas.

Taip jis kalbėjo po to, kai Socialdemokratų partijos frakcijos prašymu minėtas pataisas parlamentarai nutarė pirmadienį priimti skubos tvarka. Tai padaryta ketvirtadienį baigiantis vakariniam Seimo posėdžiui, kai didžiosios dalies opozicijos atstovų nebuvo posėdžių salėje.

Kaip rašė BNS, skubos tvarkos frakcijos vardu paprašė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotojas Karolis Podolskis. Jis tai padarė praėjus trims valandoms, kai Seimas jau buvo apsvarstęs ir pritaręs BK pataisoms.

Tokiu būdu socialdemokratai siekia pataisas priimti dar Seimo pavasario sesijoje, tai yra – per paskutinį jos posėdį pirmadienį.

„Aš šiandien paprašiau, kad išbrauktų iš darbotvarkės du klausimus – Baudžiamojo kodekso pataisas ir kailinių žvėrelių epopėją, tikrai ne tas laikas, kai dabar reikėtų grįžti. O jeigu jis atsidurs vis tiek Seimo valia darbotvarkėje, tai bus naudojamos kitos procedūros“, – penktadienį nurodė S. Skvernelis.

Jis pažymėjo, kad galima ginčytis dėl pataisų turinio, tačiau turi būti pavyzdingai laikomasi procedūrų, kuriomis keičiamas įstatymas.

Seimas turi rodyti pavyzdį, kaip įstatymų reikia laikytis, nes reikalaujame to iš piliečių, o vakar kas buvo padaryta, tai tiesiog sunku suvokti.

„Seimas turi rodyti pavyzdį, kaip įstatymų reikia laikytis, nes reikalaujame to iš piliečių, o vakar kas buvo padaryta, tai tiesiog sunku suvokti. Šiandien esame mes teisės universitete, tai turbūt pirmo kurso studentai pasakytų, kad atleiskit, taip negalima“, – būdamas Mykolo Romerio universiteto diplomų įteikimo šventėje komentavo Seimo pirmininkas.

Kaip skelbė BNS, demokratų frakcijos narė Agnė Širinskienė Seimo posėdyje ketvirtadienį nurodė, kad dvejonių viešuoju gėriu keliantis parlamentarų sprendimas dėl skubos BK pataisoms sudaro formalias prielaidas kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Demokratė Rima Baškienė teigė per 20 metų dirbdama Seime nemačiusi tokio veiksmo ir ypač to nesitikėjusi iš socdemų, politikė pabrėžė, kad tai primena naktinius parlamentarų balsavimus.

Pagal pataisas, už piktnaudžiavimą ir pareigų neatlikimą, įgaliojimų viršijimą būtų baudžiami tie valstybės tarnautojai, dėl kurių veiklos valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą.

Jie būtų baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už labai didelės žalos padarymą grėstų iki septynerių metų nelaisvės.

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

Visose „čekiukų“ bylose politikai, tarp kurių yra ir daug socialdemokratų, kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.

Siūlydami panaikinti atsakomybę už neturtinę žalą, projekto rengėjai taip pat pateikė pataisą, kokio dydžio turtinė žala būtų didelė ir labai didelė.

Pagal projektą didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.

Už šias pataisas, smarkiai švelninančias atsakomybę vadinamosiose čekiukų bylose, ketvirtadienį po svarstymo balsavo 60 parlamentarų, prieš buvo 34 ir keturi susilaikė. Likęs vienas balsavimas, kad projektas būtų priimtas.

Pataisas kritikuoja ne tik opozicija, Seimo demokratai, bet ir Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jų teigimu, panaikinus atsakomybę už valstybei padarytą neturtinę žalą, dalis ikiteisminių tyrimų žlugs, jau nuteisti asmenys galės prašyti panaikinti bausmes.