„Rytinės ES sienos gynyba turi tapti Europos parengties prioritetu“, – ketvirtadienį ministerijos išplatintame pranešime cituojama ministrė.

Ministrė pabrėžė, kad ES turi nedelsiant prisiimti bendrą įsipareigojimą stiprinti sienų su Rusija ir Baltarusija gynybą bei gerinti kovą su bepiločiais orlaiviais.

Blokas siekia iki 2027 metų pabaigos turėti naują visiškai veikiančią gynybos nuo dronų sistemą.

Briuselis nori, kad projektas, dabar vadinamas „Europos dronų gynybos iniciatyva“, iš dalies pradėtų veikti iki 2026-ųjų pabaigos, o visiškai pradėtų funkcionuoti iki 2027-ųjų pabaigos.

Anot D. Šakalienės, Kremlius stebi Bendrijos atsaką į pastarųjų mėnesių agresyvias Rusijos provokacijas.

„Baltijos šalys, Lenkija, Suomija jau dabar investuoja milijardus į išorinių ES sienų gynybą, tačiau visa ES turi prisiimti bendrą įsipareigojimą kuo skubiau pagerinti rytinių ES sienų gynybos priemones ir infrastruktūrą“, – kalbėjo ministrė.

Ministrė akcentavo, kad atskira valstybė narė negali viena tvarkytis su Rusijos provokacijomis, tačiau ES lygmeniu trūksta pajėgumų ir išteklių atgrasyti putiną.

Europos Komisija planuoja netrukus paskelbti gynybos parengties veiksmų planą, kuriame bus numatytos konkrečios ES lygmens priemonės ir iniciatyvos.

Pasak ministerijos, planas pagerintų ES valstybių narių gynybos pajėgumą prioritetinėse srityse, įskaitant oro ir priešraketinę gynybą, kovą su dronais bei kontrmobilumo priemones.

„Be padidintų išteklių gynybai ES lygmeniu mes nepasieksime pažangos. 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje programoje investicijos į Europos gynybos parengtį turi būti aiškiai matomos, o projektai ir pajėgumų prioritetai privalo būti visiškai suderinami su NATO planavimu“, – teigė D. Šakalienė.

Ministrė akcentavo ir ilgalaikio bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone svarbą bei būtinybę sukurti aiškesnę pramoninio bendradarbiavimo sistemą.