Ministerija komentare BNS nurodo, jog Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo ratifikavimo klausimą yra iškėlusi kaip vieną iš prioritetinių darbų.

„Seimui pavasario sesijai teiksime svarstyti atnaujintą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, mūsų manymu Stambulo konvencijos klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas kartu, – tai būtų sisteminiai pokyčiai apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje srityje“, – teigiama ministerijos atsakyme.

„Šiuo atveju mes neturime rinktis tarp šeimos vertybių ir moterų teisių, turime garantuoti apsaugą nuo smurto moterims, vaikams ir visai šeimai“, – pažymima SADM Komunikacijos skyriaus atsakyme.

Ratifikuoti Stambulo vadinamąją konvenciją paragino Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, atlikęs tyrimą dėl pagalbos užtikrinimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

Konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Seimo kontrolierius savo atliktame tyrime konstatavo, kad pagalba smurto aukoms dažnai tebėra neprieinama, o policiją kvietę asmenys tebėra paliekami vieni su smurtautoju.

A. Normantas atkreipia dėmesį, kad įprastai pirmieji į informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje reaguoja policijos pareigūnai, tačiau, nesant akivaizdžių fizinio smurto požymių, ne visuomet yra fiksuojamos kitokio smurto rūšys.

Anot kontrolieriaus, aukos galimai patiriamas psichologinis, ekonominis smurtas arba persekiojimas dažnu atveju pareigūnų yra nuvertinamas, todėl neretai ikiteisminiai tyrimai taip ir nebūna pradedami, o pažeidžiamos aukos ir toliau paliekamos vienos su smurtautoju, dėl to jos tampa nesaugios, patiria dar daugiau smurtautojo prievartos, grasinimų.

Tyrimo ataskaitoje taip pat konstatuojama, kad Lietuvoje pastebimas pagalbą teikiančių specialistų, saugaus apgyvendinimo vietų trūkumas, ribotos galimybės asmenims parūpinti nemokamas transportavimo iki paslaugų teikimo vietos paslaugas.

Ministerija atsakydama į kontrolieriaus pastabas teigia šiuo metu daug dėmesio skirianti smurto temai: peržiūrima šios srities teisėkūra, smurto aukoms ir smurtautojams teikiamų paslaugų sistema, ieškoma sisteminių sprendimų smurto problemai spręsti.

SADM vertinimu, Lietuvoje egzistuojanti sistema geba gana veiksmingai reaguoti į pagalbos iškvietimus, nukentėjusiesiems atstovauja valstybė, kuri taip pat garantuoja ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, tačiau pastebima, kad pareigūnams kartais trūksta įrankių apsaugoti nukentėjusiuosius.

„Mūsų šalyje trūksta ir veiksmingos smurto artimoje aplinkoje prevencijos, vaikai menkai nutuokia apie lyčių nelygybės keliamas problemas, nėra mokomi nesmurtinių konfliktų sprendimo būdų, o skirtingų institucijų bendradarbiavimas nėra nuoseklus. Smurto artimoje aplinkoje problema ir jos sprendimas apima visų lygių institucijas – nuo ministerijų, iki savivaldybių, mokyklų ir darželių“, – teigiama SADM atsakyme.

Stambulo konvencijos ratifikavimas yra įrašytas centro dešinės valdančiosios koalicijos sutartyje prie darbų, dėl kurių partnerių konservatorių bei dviejų liberalių partijų nuomonės skiriasi. Prie šių darbų nurodoma, kad partneriai dės pastangas jiems priimti ir įgyvendinti per racionaliai būtiną svarstymams laiką.

Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, jog ratifikavus konvenciją Lietuvai tektų keisti lyties sampratą ir diegti nuostatas apie homoseksualumą.

Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo Lietuva pasirašė 2013 metais.