Parlamentaras BNS nurodė LSDP palikęs „prieš daugiau kaip dvi savaites“.

J. Sabatausko kandidatūrą į teisėjus pateikė buvęs jo partijos kolega Seimo pirmininkas Juozas Olekas, o toks žingsnis sulaukė opozicijos kritikos. Ši kandidatūrą vadino ydinga praktika, abejojo J. Sabatausko kompetencijomis eiti pareigas.

„Nesusiję su kritika, o susiję su mano kandidatavimu į Konstitucinio Teismo teisėjus. Aš prieš tai sustabdžiau narystę, kai buvau nominuotas, o prieš pateikimą ir atsisakiau narystės“, – antradienį sprendimą aiškino J. Sabatauskas.

Jis pažymėjo, kad kandidatui į KT teisėjus nekeliamas politinio nepriklausomumo reikalavimas, tik jau pareigas einančiam teisėjui.

Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad KT teisėjas negali dirbti jokio kito darbo, išskyrus pedagoginį ir kūrybinį, taip pat negali dalyvauti politinių partijų, politinių organizacijų ir kitoje politinėje veikloje.

Išstojęs iš partijos septintą kadenciją parlamente dirbantis J. Sabatauskas toliau priklauso LSDP frakcijai, eina Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pareigas.

Politikas sakė nesantis nusprendęs ir „dar nesvarstantis“ trauktis iš frakcijos ar TTK pirmininko pozicijos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Socialdemokratų partijai parlamentaras priklausė nuo 1989-ųjų.

Rugsėjo pabaigoje prisistatydamas Seimui J. Sabatauskas teigė, kad patvirtinus jį teisėju KT netaps labiau politizuotas. Politikas žadėjo ginti Konstitucijos ir teisės viršenybę, žmogaus orumą, demokratiją, teisinę valstybę ir jos nepriklausomybę.

Tuo metu grupė opozicinių parlamentarų Regionų administracinio teismo prašė stabdyti J. Sabatausko skyrimo KT teisėju procedūrą ir panaikinti J. Oleko teikimą, motyvuodami šio kandidato teisinio darbo stažo stygiumi.

Teismas atsisakė priimti skundą, nes parlamento vadovo potvarkis negali būti laikomas savarankišku administraciniu aktu, ir akcentavo galimybę kreiptis į KT jau priėmus nutarimą dėl J. Sabatausko skyrimo.

Apie šią galimybę pats J. Sabatauskas antradienį pakartojo opozicinių Demokratų frakcijoje, patikinęs, kad nusišalintų, jeigu jo skyrimo klausimas būtų nagrinėjamas KT.

„Va dėl šito klausimo, jeigu jis bus Konstituciniame Teisme ir aš būsiu paskirtas, tikrai man teks nusišalinti, o dėl visų kitų klausimų Lietuvos Respublikos įstatymai (nusišalinti – BNS) reikalauja, jeigu yra privataus ir viešo intereso konflikto rizika arba regimybė“, – sakė parlamentaras.

„Jeigu manote, kad neatitinka mano stažas, kiekvienas (...) subjektas, kuris turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, gali tai padaryti“, – pažymėjo J. Sabatauskas.

Anksčiau žurnalistams jis yra sakęs, kad atitinka reikalavimą dėl dešimties metų teisinio darbo stažo, nes Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše be kitų įrašyti ir Seimo nariai.

Į repliką dėl privataus ir viešojo intereso konflikto Agnė Širinskienė reagavo pažymėdama, kad KT teisėjui privalu nusišalinti ne tik dėl asmeninio intereso, bet ir iš anksto išreikštos nuomonės tam tikru klausimu.

„Jūs spausdamas mygtuką arba komitete diskutuodamas dėl atitikimo Konstitucijai iš esmės išreiškėte savo nuomonę. Kadangi turiu patirties su pono Šedbaro nušalinimais, paprastai jis visada yra nušalinamas, jeigu tik Konstituciniam Teismui pateiki komiteto vaizdo įrašus, kaip ponas Šedbaras vienaip ar kitaip balsavo arba diskutavo dėl įstatymo projekto“, – kalbėjo parlamentarė.

Ji turėjo omeny Stasį Šedbarą, kurį į KT teisėjus praėjusią Seimo kadenciją delegavo konservatoriai, o socdemai šiuo pavyzdžiu mėgina atmesti kritiką dėl KT politizavimo.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.

Teisėjus į KT skiria Seimas. Po kandidatą pateikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Kaip rašė BNS, Gitanas Nausėda į KT teisėjus yra pateikęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną Haroldą Šinkūną, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė – šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką.

KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.