Pasak premjero, Vyriausybei reikėjo daugiau pastangų įgyvendinant sveikatos apsaugos reformą.

„Reikėjo truputį daugiau pastangų suvaldyti tas rizikas, kuriomis buvo pasinaudota kalbant apie sveikatos priežiūros reformą, nes nuėjo tas naratyvas dėl ligoninių naikinimo, kad bus jos uždaromos. Mes nesuvaldėme šitos rizikos ir įstatymų paketas sustojo, buvo vetuotas, ir nepadarėme tų žingsnių, kurie leistų ligoninėms gryninti savo stipriausias pozicijas ir galbūt jungtis į juridinius junginius, stambesnes ligonines, kaip filialai ar padaliniai“, - žurnalistams kalbėjo premjeras. Jis taip pat pažymėjo, kad daugiau buvo galima padaryti ir kultūros sektoriuje.

„Buvo galima daugiau išreikalauti ir išspausti kalbant apie kultūros sektorių“, - pabrėžė S. Skvernelis.

Tarp sričių, į kurias Vyriausybė turėtų pasižiūrėti savikritiškai, premjeras įvardino ir mokesčių reformą. S. Skvernelis prakalbo apie padarytas spragas komunikacijoje.

„Galbūt buvo galima daugiau turėti geresnės komunikacijos ir nuneigti tą mitą, kad, kalbant apie viešojo sektoriaus finansavimą, mokesčių reforma priešinasi su viešojo sektoriaus finansavimu. Buvo galima padaryti geriau“, - sakė Vyriausybės vadovas.

Visgi premjeras teigiamai įvertino 2018 m. Vyriausybės darbą.

„Aš manau, kad mes tikrai padarėme tai, kas buvo numatyta Vyriausybės programoje maksimaliai, kiek buvo įmanoma, nukreipiant pajėgas ir resursus ten, kur labiausiai reikia - tai yra socialinė sritis, atlyginimai, pensijos, vaiko pinigai, išmokos, kurios buvo daug metų neliestos, džiaugiuosi, kad pradėjome struktūrines reformas“, - sakė premjeras.

Seimo Statutas numato, kad kiekvienais metais (iki kovo 31 d.) Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikia ministras pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo narių klausimus.

Vyriausybės ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja ir visi ministrai, kurie Seimo narių pageidavimu taip pat atsako į klausimus.

Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai ir rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją.

R. Karbauskio pažymys Vyriausybei

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės darbą įvertinu devynetu.

„Iš dešimties devynis parašyčiau“, - ketvirtadienį sakė jis žurnalistams, vertindamas Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą.

Iš dešimties devynis parašyčiau.

Jo manymu, Vyriausybė sėkmingai dirba. „Sunku būtų lyginti šios Vyriausybės darbą su praėjusios Vyriausybės darbu. Jis yra gerokai sėkmingesnis, reformų vykdoma daug daugiau, reformos duoda savo rezultatus, jie matyti skaičiuose. O šnekant apie tai, kas stringa, aišku, ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi. Sakykime, švietimo reformos atveju mes padarėme klaidų, kurios buvo padarytos ne Seime, o būtent ministerijoje. Ministras dabar naujas ir tas klaidas bando pataisyti“, - sakė R. Karbauskis.

Kalbėdamas apie kainų suvaldymą, jis pastebėjo, kad yra sričių, kur kainos ne tik suvaldomos, o jos labai stipriai mažėja, pavyzdžiui, farmacijos srityje.

„Šnekant apie tas sritis, kurių kainų Vyriausybė neturi teisės reguliuoti, pavyzdžiui, maisto prekių kainos, tai mums tik konkurencija gali padėti“, - mano politikas.

Jo teigimu, šalies ekonomika kyla ir tai yra susiję ir su Vyriausybės, ir su Seimo darbu.

„Lietuvos žmonės yra labai darbštūs, pirmiausia žmonių dėka viskas Lietuvoje gerėja. Aš džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių pasisako, kad jų gyvenimas yra geresnis, kad jie yra laimingi šitoje šalyje gyvendami, ir tai susiję ir su mūsų darbu“, - sakė R. Karbauskis.

Seimo opozicijos kritika

Parlamentinė opozicija sukritikavo ketvirtadienį Seimui pateiktą 17-osios Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą, teigdama, jog realios šalies ekonominės padėties ir pasiektos pažangos. Ataskaitą pristatęs premjeras Saulius Skvernelis su priekaištais nesutiko, tuo metu valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdarbiečių atstovai jos išsamiau nekomentavo.

Parlamentiniame Biudžeto ir finansų komitete (BFK) dirbantis liberalas Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad Vyriausybė, pristatydama nuveiktus darbus, ir toliau iš esmės nejaučia jokios atsakomybės.

„Jeigu būtų nepritarimo koks nors institutas, galima būtų tikėtis, kad ataskaita būtų kitokia. Dabar net jai nepritarus, jokių pasekmių nėra, tai ir gali užsiimti savęs gyrimu“, – BNS teigė K. Glaveckas.

„Ataskaita formali, uždaviniai, formuoti anksčiau, sprendžiami, bet labai lėtai. Tai rodo, kad politinė valia daryti reformas po truputį slopsta“, – pridūrė jis.

Dvi realybės

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė priekaištavo, kad klausantis ataskaitos pristatymo susidaro įspūdis, jog šalyje egzistuoja dvi paralelinės realybės.

„Vienoje gyvena Lietuvos žmonės, kitoje – Vyriausybė, įsivaizduodama, kad jai sekasi taip, kaip planuota, ypač vertinant ekonominę socialinę politiką ir jos rezultatus“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo parlamentarė.

Jos teigimu, skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje pernai išaugo.

„Planuota pasiekti 6,8 karto skirtumą tarp turtingiausių ir neturtingiausių (gyventojų pajamų – BNS). Tuo tarpu nauji rezultatai rodo, kad skirtumas yra 7,4 karto“, – pabrėžė G. Skaistė.

S. Skvernelis su tokiu parlamentarės vertinimu nesutiko.

„Įvertinus 2018 metų ir 2019 metų rodiklius, turėsime tolesnį ženklų pokytį kalbant apie socialinės atskirties ir skurdo mažinimą“, – sakė premjeras.

Vyriausybės savikritikos pasigedo ir liberalas Eugenijus Gentvilas, anot kurio, premjeras vengė kalbėti apie vis dar pasitaikančius trūkumus ir

„Net apie problemas nebuvo pasakyta daugelyje sektorių“, – tvirtino vienas iš liberalų lyderių.

Ekonomikos komiteto nariui konservatoriui Jurgiui Razmai ataskaitoje pritrūko platesnio rodiklių palyginimo su kitomis šalimis.

„Teikiant Vyriausybės ataskaitą, prasminga lyginti rodiklius ne tik su praėjusiais metais, bet ir su panašaus išsivystymo kaimyninių šalių rodikliais. Gaila, kad pas jus tokių palyginimų iš esmės nėra“, – aiškino J. Razma.

S. Skvernelis, prieš ataskaitos pristatymą pareiškęs, jog laukia pagrįstos, argumentuotos ir tobulėti skatinančios kritikos, J. Razmos priekaištus atmetė.

„Ataskaitos parengimo forma yra tokia, kokia yra pateikta (...) Kažkas palygino bendrojo vidaus produkto augimą su Estija ar Latvija. Aš galiu irgi palyginti labai svarbų rodiklį – atlyginimų augimą praeitais metais. Lietuvoje jo vidurkis buvo 9,6 proc., Estijoje – 7,3 procento. Nugalėjome“, – tvirtino S. Skvernelis.

Skirtingas korupcijos vertinimas

K. Glaveckas BNS pažymėjo, jog premjeras, pristatydamas Vyriausybės nuveiktus darbus, nutylėjo negatyvius dalykus, įskaitant biurokratinį aparatą, kuris plečiasi nepaisant didėjančių investicijų į technologinius procesus.

„Kuo daugiau valdininkų, tuo daugiau korupcijos, nes valdininkų algos yra žemos“, – sakė K. Glaveckas.

Tuo tarpu premjeras tikino, kad gyventojų pasitikėjimas valstybės institucijomis pernai išaugo 6 punktais iki 71 procento.

„Beveik pusė gyventojų žino, kokiais būdais gali dalyvauti sprendžiant įvairius viešuosius reikalus savo gyvenamojoje vietovėje“, – tvirtino premjeras.

Jis taip pat pabrėžė, kad pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva pernai išliko 38 vietoje tarp 180 pasaulio šalių, o tarp 28  Europos Sąjungos valstybių yra 18-oje pozicijoje.

„Tie žingsniai, kurie buvo padaryti 2017 ir 2018 metais, taip pat tie, kurie bus įgyvendinti šiemet, leidžia ateityje tikėtis taip pat teigiamų pokyčių, kad indekso suvokimas turėtų atsispindėti ir mūsų visuomenės sąmonėje“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Skirtingi pasiektos pažangos vertinimai

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas ir K. Glaveckas pabrėžė, kad S. Skvernelio ir Europos Komisijos (EK) pozicijos dėl Lietuvos pasiektos pažangos nesutampa.

„S. Skvernelis sako, kad praktiškai visos (ES rekomendacijos – BNS) įgyvendintos arba labai nedaug trūksta iki jų įgyvendinimo, o Europos Komisijos įvertinimas visiškai kitoks – pažanga yra nedidelė arba ji nepadaryta, pavyzdžiui, mokesčių srityje, dėl mokesčių bazės išplėtimo“, – BNS aiškino K. Glaveckas.

Panašių priekaištų Seimo posėdžių salėje pažėrė ir A. Sysas.

„Ar Vyriausybė kada nors pradės atsižvelgti į EK pastabas ir rekomendacijas, kurios duotų teigiamą rezultatą kovojant su skurdu ir atskirtimi, nes jūs nevykdote jų jau ne pirmus metus“, – prieškaištavo A. Sysas.

Priekaištai dėl inovacijų ir investicijų pritraukimo

M. Majauskas atkreipė dėmesį, kad kalbėdamas apie pritrauktas investicijas premjeras pamiršo, „kaip yra dusinamos galimos investicijos į bankinį sektorių“.

„Tų investicijų galėjo būti reikšmingai daugiau ir ypatingai į jautrų bankinį sektorių“, – teigė M. Majauskas, tikriausiai turėdamas omenyje ka kurių valdančiųjų išsakomas abejones dėl specializuoto banko licenciją gavusio Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ patikimumo ir nenoro leisti naudoti vairuotojo pažymėjimą asmenis tapatybei nustatyti.

Tuo metu K. Glaveckas pasigedo didesnio Vyriausybės indėlio didinant modernių, aukštos pridėtinės vertės technologijų svorį šalies ūkyje.

„Naujos ekonomikos lyginamasis svoris mūsų ekonomikoje palyginti mažas – 6-7 proc., kai tuo tarpu Vokietijoje jis siekia apie 30-40 procentų. O dabar mažėjant eksportui bet kokios ekonomikos dalies lėtėjimas reiškia, kad eksporto galimybės irgi traukiasi. Apie tai nekalbėjo premjeras“, – piktinosi K. Glaveckas.

S. Skvernelis pabrėžė, kad Vyriausybės parengta inovacijų reformą „gerokai pakeis visos šalies inovacijų ekosistemą“.

„Skaičiuojama, kad reforma sudarys galimybes augti inovatyvių įmonių skaičiui, gyventojų atlyginimams didėti šeštadaliu greičiau, penktadaliu pagreitins bendrojo vidaus produkto augimą. Tikimės, kad 2020 metais eksporto mąstą padidins dar 1,4 mlrd. eurų“, – prognozavo premjeras.