Kitą savaitę turi paaiškėti, ar savo poste liks vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jį palaiko nemaža dalis Seimo narių ir visuomenės, tačiau ar kėdės laikysis pats ministras? Jo kritikai sako, kad ministrui seniai laikas atsistatydinti, o politologai pastebi, kad pasitraukimas neturėtų neigiamos įtakos S.Skverneliui kitąmet dalyvaujant Seimo rinkimuose.

Susitiks su premjeru

"Man svarbi žmonių pozicija, ypač svarbi Seimo, bendruomenės. Aš tikrai dėkoju, vertinu palaikymą, bet tai nėra lemiami faktoriai. Laukiu susitikimo su premjeru", – taip yra sakęs S.Skvernelis, tačiau kitame interviu jau kalbėjo kitaip: "Aš savo sprendimą esu padaręs praėjusį penktadienį." Pirmadienį S.Skvernelis susitiks su iš Kinijos grįžusiu premjeru Algirdu Butkevičiumi, kuris jau anksčiau yra sakęs, kad ministrą bandys perkalbėti.

S.Skvernelis atsistatydinimo pareiškimą įteikė prieš savaitę, kai sulaukė daug kritikos dėl incidento, kai įtariamasis pagrobė iš policininkų automatą ir su juo paspruko. Ministras tą vakarą įsivėlė į konfliktą su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, o šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad "jau ne pirmą kartą ministras demonstruoja žemą politinį lygį, kai mėgina komentuoti arba neprisiima ar nesupranta savo asmeninės atsakomybės".

Kreipiasi ne tuo adresu

S.Skvernelį į ministro postą delegavusios partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis surinko 75 parlamentarų parašus po peticija premjerui, kad pastarasis netenkintų S.Skvernelio atsistatydinimo pareiškimo. Ministras sulaukė ir žmonių palaikymo – po peticija internete, kad jis nepaliktų posto, pasirašė per 15 tūkst. piliečių. Ministrui palaikymą išreiškė ir Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas.

Dienraščio kalbintas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sakė buvęs vienas iš tų politikų, kurie peticijos premjerui nepasirašė.

"Pagal Vyriausybės įstatymą ministras pirmininkas neturi teisės atsistatydinimo pareiškimo netenkinti – jis privalo per penkias dienas pareiškimą pateikti prezidentui. Priverstinio darbo Lietuvoje nėra. Jei ministras nori toliau dirbti, jis turi pakeisti savo sprendimą. Tačiau nepamirškime, kad politikams taikomi aukštesni, nerašyti elgesio standartai. Šiuo atveju nežinau nė vieno atvejo, kai ministras, prašydamas jį atleisti, būtų persigalvojęs. Peticijos iniciatoriams pasakiau, kad ji skirta ne tam adresatui – reikėjo kreiptis ne į premjerą, kad jis netenkintų pareiškimo, o į patį ministrą. Premjeras neturi galimybės rinktis, tenkinti ar ne atsistatydinimo pareiškimą, jis jį privalo perduoti prezidentui. Taigi nereikia spausti premjero", – J.Sabatauskas sakė, kad dabar S.Skvernelis pakliuvęs į savotiškai kuriozinę situaciją.

Priekaištų ministrui neturi

J.Sabatauskas nepasirašė po kolegų suorganizuota peticija, tačiau prisipažino rimtesnių priekaištų ministrui dėl jo darbo neturintis – jo vadovaujamas Seimo komitetas glaudžiai bendradarbiavo rengiant įvairius teisinius aktus tiek S.Skverneliui būnant policijos generaliniu komisaru, tiek vidaus reikalų ministru.

"Situacija keista ir ta prasme, kad nei premjeras, nei Prezidentė neišreiškė nepasitikėjimo. Taip, tam tikrų priekaištų turėjo, bet nepasakė konkrečiai, kad ministras turėtų atsistatydinti. Esant šiai situacijai, manau, ministras pasikarščiavo", – kalbėjo J.Sabatauskas. Jis prisipažino manantis, kad net skandalingosios bėglio su automatu gaudynės neturėtų išversti ministro iš kėdės. Pašnekovo teigimu, tai buvo "kaip labai efektyvios pratybos realiomis sąlygomis".

Į vidaus reikalų ministro postą pretendavęs, bet taip ir nepasiūlytas Andrius Mazuronis dienraščiui prisipažino taip pat neturintis priekaištų ministrui: "Ministro apsisprendimas – jo žingsnis, ir nenorėčiau to vertinti. Tačiau jei kalbėtume apie ministro darbą, sakyčiau, kad jis iki šiol buvo kvalifikuotas. Ministras išmano statutinių institucijų problemas, yra rengęs ne vieną reformą. Kaip ministras, jis yra vienas iš geresnių."

Konservatorius Jurgis Razma "Kauno dienai" sakė neabejojantis, kad S.Skvernelis nieko asmeniškai blogo nepadarė, kad kiltų klausimas, ar jis gali toliau eiti ministro pareigas: "Klausimas būtų, o po kokių rezonansinių įvykių, kokiu mastu politikas turi prisiimti atsakomybę? Jei po rezonansinio įvykio ministras pakankamai savikritiškai įvertina aplinkybes, pasiūlo, kaip ateityje reikėtų keisti padėtį, nemanau, kad jis turėtų atsistatydinti. Nemanau, kad mes turėtume kapoti galvas. Lietuvoje nėra tiek daug asmenų, galinčių užimti aukšto rango postus. Tad šiuo atveju neskubėčiau imtis radikalių sprendimų dėl ministro." J.Razmos teigimu, konservatorių frakcijos nariai neskatina S.Skvernelio atsistatydinti.

Atsistatydinimai – ne naujiena

Prisiimti asmeninę atsakomybę už pavaldinių klaidas vidaus reikalų sistemoje nėra naujiena. 2011-ųjų pradžioje po tragiškos avarijos greitkelyje Vilnius–Kaunas, kai neblaivus Trakų policininkas pražudė tris kauniečius, atsistatydino ne tik Trakų komisariato viršininkas, bet ir policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Policijai vadovauti buvo paskirtas tuometis policijos generalinio komisaro pavaduotojas S.Skvernelis. Ironiška – ne V.Telyčėnas, o būtent S.Skvernelis tuo metu buvo atsakingas už viešąją policiją.

Teisėsaugos sistemoje tai buvo ne pirmas aukštus postus užimančių asmenų atsistatydinimas. Po tragiškos girto ir vėliau pasislėpusio policininko avarijos Skuodo rajone, Aleksandrijoje, kai policininkas automobiliu mirtinai sužalojo tris vaikus, atsistatydino tuomečiai vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys ir generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius.

Žengė politinius žingsnius

Seimo narė Aurelija Stancikienė sakė, kad, S.Skverneliui vadovaujant tiek policijai, tiek Vidaus reikalų ministerijai, jį lydėjo daug daugiau skandalų negu bet kurį institucijų vadovą. O S.Skvernelio pirmtakai traukdavosi nelaukdami tiek daug skaudžių nelaimių.

"S.Skvernelio darbą vertinčiau kaip darbą savo reitingui kelti. Prisiminkime – buvo bent trys skandalai, sietini su Bendrojo pagalbos centro veikla, skaudžiausias – automobilio bagažinėje sudeginta mergina. Klaipėdos rajone, neprisišaukusi policijos pagalbos, vyro buvo užmušta keturių vaikų motina. Štai kad ir paskutinis skandalingas įvykis Kražiuose, kai keliolika kartų teistas asmuo nužudė keturias moteris. Jau po šio įvykio ministras privalėjo atsistatydinti", – įsitikinusi S.Stancikienė.

Pašnekovės teigimu, kad S.Skvernelis renkasi būsimiems Seimo rinkimams reikalingus reitingų balus, galima įtarti iš jo paties dviprasmiško elgesio. Būdamas generaliniu komisaru, policijos komunikacijos tarnybos darbuotojus pavertė statutiniais pareigūnais. Tuo tarpu būdamas ministru ir pasišovęs naikinti Lazdijų pasienio rinktinę, ministras teigia, kad tarnyboje per daug statutinių pareigūnų. A.Stancikienė atkreipė dėmesį, kad net Prezidentė D.Grybauskaitė pasisakė prieš reformas pasienyje – jos netinkamai suplanuotos ir, svarbiausia, ne laiku.

Kad S.Skvernelio atsistatydinimo pareiškimas gali būti gerai apgalvotas politinis žingsnis, sakė ir politologai. "Žvelgiant į ateitį, tas sprendimas yra gana toliaregiškas, jeigu S.Skvernelis nori tęsti politinę karjerą ateityje. Jo, kaip ministro, autoritetas ir reputacija yra geri, visuomenė juo pasitiki ir šiuo metu atsistatydindamas jis pasitraukia į šalį iš gana keblios situacijos, neaštrina konflikto ir pasilieka galimybę toliau dalyvauti politinėje veikloje", – pastebėjo Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas.

Kad galvoja apie būsimus rinkimus, neslėpė ir pats S.Skvernelis. Į savo sąrašus ministrą tempia ne viena politinė jėga. Kalbėta, kad pokalbiai aktyviausiai vyksta su Liberalų sąjūdžiu, tačiau, dienraščio žiniomis, realiausia, kad S.Skvernelis taps socialdemokratų bendražygiu.

Nevykusi reforma

S.Skverneliui tapus policijos vadovu, jis ėmėsi reformuoti Kriminalinę policiją – visiems pareigūnams buvo išdalyti atleidimo lapeliai, nenumatant, kas, ką ir kur ateityje dirbs.

"Mes kritikavome Kriminalinės policijos reorganizavimą, kuris vėliau buvo sustabdytas ir vėliau pakito, nei buvo siūloma pirmame variante. Ją vertinti ankstoka, tačiau jau šiandien akivaizdu, kad apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose padidėjo darbo krūvis. Kita vertus, nežinodami ateities, per reorganizaciją darbą paliko daugiau kaip šimtas kriminalistų, nemaža dalis jų – aukštos kvalifikacijos", – "Kauno dienai" sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė Loreta Soščenkienė, šiandien esanti ir premjero visuomenine konsultante. Jos teigimu, "bėda, kad, atėjus naujam vadovui su savo matymu, imamasi reorganizacijų, kurių policijos sistemoje būta jau ne vienos. – Jei būtų patvirtintos gairės, kuriomis galėtų remtis naujas vadovas, būtų geriau. Žmonės, ypač pareigūnai, turi turėti stabilumą".

Nepaisant skandalingai nuskambėjusios Kriminalinės policijos reformos, L.Soščenkienės manymu, S.Skvernelis yra vienas iš ministrų, suprantantis vidaus reikalų ministerijai pavaldžių jėgos struktūrų sistemą ir jos problemas.

Bylų ištiriama mažiau

Kad policijos sistemoje po įvairių reformų ne viskas gerai, verčia galvoti ir nusikalstamumo Lietuvoje statistika. Praėjusiais metais Seimas pakeitė vieną iš Baudžiamojo kodekso straipsnių: anksčiau ikiteisminis tyrimas buvo pradedamas, kai žala būdavo ne mažesnė negi 1 MGL (130 litų), o nuo šių metų pradžios žala turėtų būti ne mažesnė negu 3 MGL. Tad ikiteisminių tyrimų turėjo sumažėti – policijos tyrėjai jau neprivalo tirti vištos vagystės. Tokie atvejai nėra fiksuojami kaip nusikaltimas.

Dešimties mėnesių statistika teigia, kad Lietuvoje šiemet fiksuota veik 61 tūkst. įvairių nusikaltimų – 8,6 tūkst. mažiau negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau per dešimt šių metų mėnesių policijos pareigūnai ištyrė 32,6 tūkst. nusikalstamų veikų. Tai 545 veikomis mažiau nei praėjusiais metais.

Redakcijos šaltinių Policijos departamente teigimu, ruošiama nauja policijos reforma – iki 2019 m. pradžios turėtų būti atleista apie 5 tūkst. policininkų. Šiuo metu jų yra apie 20 tūkst.