S. Skvernelio tryliktukas: kas juos visus jungia?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Naująją frakciją Seime sulipdė nebegalėjimas pakęsti Ramūno Karbauskio diktato, bet ar šis darinys turi tiek bendrumo, kad neliktų vieno sezono projektu, o taptų naujos partijos pagrindu?

Skyrybos įvyko, o toliau?

Prognozuota politinė intriga įvyko: antradienį pagaliau prisistatė aplink S.Skvernelį susibūrusi nauja frakcija. Nors dar prieš kelias dienas jis juokavo, kad apie tai kalbos sklinda nuo pat 2016 m., bet visi ženklai rodė, kad šįsyk skyrybos su R.Karbauskiu pagaliau įvyks. Tad netikėtos buvo nebent kai kurios pavardės ir naujos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ gausa – dešimt iš „valstiečių“ frakcijos ir trys iš Mišrios Seimo narių grupės (tiesa, vienas jų praėjusią kadenciją buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje).

Naujas darinys – iš kelių gana skirtingų dedamųjų: nuo buvusių etaloninių „valstiečių“, S.Skvernelio Vyriausybės komandos iki nieko bendra nei su LVŽS, nei su jos frakcija neturėjusių parlamentarų.

Prisistatymui rengtasi: prieš žurnalistus ne tik išrikiuotas tryliktukas, bet ir paskelbti prioritetai, žodis suteiktas ne tik S.Skverneliui, bet ir kelioms ryškiausioms personalijoms. Frakcija pareiškė būsianti opozicija, bet pozityvi, o savo ideologinę kryptį apibūdino kaip centro kairės.

Paklaustas, ar neketina steigti ir naujos partijos, S.Skvernelis atsakė, kad šios kadencijos dar likę treji metai ir apie tai kalbėti gerokai per anksti.

Prieš žurnalistus išrikiuotas tryliktukas, paskelbti prioritetai, žodis suteiktas ne tik S.Skverneliui, bet ir kelioms ryškiausioms personalijoms. „Vardan Lietuvos“ frakcija pareiškė būsianti pozityvi centro kairės opozicija. (M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.)

Jis tikino, kad į frakciją susibūrė bendraminčiai. Tačiau ar šį darinį vienija kas nors daugiau nei tai, kad jie nebeapsikenčia R.Karbauskio diktato, o greta populiariojo S.Skvernelio įgyja šansus ir toliau išlikti politikoje? Ar tryliktukas turi daugiau bendra nei LVŽS, į rinkimų sąrašą 2016-aisiais subūrusi margą įvairiausių veikėjų kompaniją? Galų gale koks susijungusiųjų į naują frakciją politinis svoris ir potencialas burti naują partiją, nes naivu patikėti, kad susiburta tik trejus metus padirbėti iš peties vardan Lietuvos?

Lietuvoje atskilėlių nuo pagrindinės partijos ilguoju laikotarpiu sėkmė nelydi. Matysime, kaip bus šįsyk.

Partijos nariu netapo

Neabejotinai pati ryškiausia „Vardan Lietuvos“ frakcijos politinė figūra – ekspremjeras 51-ų Saulius Skvernelis. Prieš 2016 m. rinkimus R.Karbauskio sprendimas jam, nepartiniam legionieriui, užleisti pirmą LVŽS sąrašo poziciją daug ką nustebino. Bet anuomet populiariojo buvusio policijos generalinio komisaro, paskui – „tvarkiečių“ deleguoto vidaus reikalų ministro Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje geidė daug partijų, tik jos gal nesiūlė pirmos vietos sąraše.

Vis dėlto R.Karbauskis ir S.Skvernelis netapo vieningu tandemu – jų nuomonės neretai kirtosi ir nė vienas nevengė to viešai parodyti. Su LVŽS į rinkimus ėjęs ne vienas nepartinis vėliau įstojo į partiją. Dviejuose rinkimuose buvęs jos sąrašo vėliavnešys, taip pat ir kandidatas į prezidentus S.Skvernelis – ne. Bet ir R.Karbauskis kažin ar geidė partijoje turėti konkurentą: tikėtina, kad šią vasarą priimtas sprendimas neleisti kandidatuoti į LVŽS pirmininkus be ketverių metų narystės joje taikytos būtent S.Skverneliui, jei šis sugalvotų stoti į partiją.

Vis dėlto, pasak S.Skvernelio, anksčiau buvo įmanoma suderinti skirtingas nuomones, tačiau dabar LVŽS pakeitė kryptį, radikalėja, tad nenorėdami dalyvauti skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje dešimt frakcijos narių buvo tiesiog priversti ją palikti.

Iš premjero komandos

„Vardan Lietuvos“ frakcijoje – ir trys S.Skvernelio komandos praėjusios kadencijos Vyriausybėje nariai, visi į Seimą patekę pirmąkart, visi pagal LVŽS sąrašą ir visi – nepartiniai.

59-erių Algirdas Stončaitis, buvęs S.Skvernelio Vyriausybės kancleris, jo bendražygis dar nuo policijos laikų – jo, kaip policijos generalinio komisaro, pavaduotojas, paskui jiedu kartu dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, A.Stončaitis buvo jos kancleris.

31-ų L.Savickas buvo premjero S.Skvernelio patarėjas, paskui – jo geidžiamas kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Prezidentui atmetus jo kandidatūrą, S.Skvernelis jį paskyrė Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju.

Nors į partiją nestojo, L.Savickas 2019 m. su „valstiečiais“ kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, joje buvo šios partijos frakcijos seniūnas. Pernai jaunas politikas su LVŽS sąrašu pateko į Seimą. Bet po riaušėmis pasibaigusio rugpjūčio 10-osios mitingo, kurio dalyvius sveikino kai kurie „valstiečiai“, L.Savickas pareiškė paliekantis LVŽS frakciją.

Dabar 43-ejų Linas Kukuraitis į politiką nėrė 2016-aisiais: į socialinės apsaugos ir darbo ministrus jis pakviestas kaip turintis socialinio darbo patirties – prieš tai daugiau kaip dešimtmetį vadovavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“. Pasibaigus kadencijai nutarė tęsti politiko kelią ir pagal LVŽS sąrašą pateko į Seimą.

Mylimiausia LVŽS narė

Naujoje frakcijoje – ir LVŽS veidu buvusi Rima Baškienė. Ji neslepia, kad po 25 metų šioje partijoje ją palikti nebuvo lengva. Dar prieš kelias savaites ji „Kauno dienai“ sakė: „Trankymasis durimis būtų paskutinis lašas. Aš – žemaitė, neskubu daryti skubių sprendimų, juo labiau kad šalia – žmonės, su kuriais 1994–1996 m. atkūrėme Valstiečių partiją, po to daug kartu dirbome.“

R.Baškienė iš tų, kuri išdrįsdavo kritikuoti R.Karbauskį, bet tai darė visuomet diplomatiškai, ragindama siekti kompromiso ir sutarimo. Jie buvo bendražygiai nuo Valstiečių partijos atkūrimo laikų. Kai 1996-aisiais R.Karbauskis laimėjo parlamentaro mandatą, pakvietė ją dirbti jo padėjėja Seime. „Daug metų su R.Karbauskiu veikėme kartu kaip komanda, buvau partijos pirmininko pavaduotoja“, – prisimena R.Baškienė.

Tačiau 2020-ųjų rinkimuose į Seimą partijos atkūrėjai, buvusiai ilgametei vicepirmininkei, užpraėjusią kadenciją vienintelei šios partijos atstovei Seime LVŽS sąrašo dešimtuke vietos neatsirado. Rinkėjai ją pakėlė iš dvyliktos į šeštą vietą, bet ir to neprireikė, nes ji ir vėl, jau penktą kartą, laimėjo vienmandatėje apygardoje.

Be R.Baškienės, „Vardan Lietuvos“ frakcijoje – dar du LVŽS nariai, bet ne tokie ryškūs kaip ji. 61-ų L.Mogenienė – buvusi ilgametė Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorė, verslo konsultantė. 2004-aisiais pagal „valstiečių“ sąrašą ji tapo Seimo nare. Praėjusią kadenciją dirbo R.Baškienės patarėja.

66-erių Z.Streikus – buvęs ilgametis Druskininkų savivaldybės tarybos narys, mandatą laimėdavęs pagal socialdemokratų sąrašą. 2016 m. į Seimą kandidatavo jau kaip LVŽS narys. LVŽS debiutantui sąraše buvo skirta tik 43-ia vieta, po kadencijos Seime – ne ką geresnė – 40-a, bet rinkimus abu kartus jis laimėjo vienmandatėje apygardoje.

Už kritiką – lauk

„Vardan Lietuvos“ frakcijoje – ir dar vienas buvęs LVŽS senbuvis 38-erių Tomas Tomilinas. 2020-ųjų rinkimuose LVŽS sąraše jis buvo labai aukštai – penktas. Prieš ketverius metus tebuvęs 47-as, per kadenciją jis užsitarnavo aktyvaus parlamentaro, LVŽS socialinės politikos stratego, vertybes ginančio idėjinio politiko, kartais drįstančio pasipriešinti ir R.Karbauskio nuomonei, reputaciją. Jis net buvo pasišovęs kandidatuoti į partijos pirmininkus, bet liepos pabaigoje po devyniolikos metų LVŽS iš jos pašalintas apkaltinus partijos idealų išdavyste, nes Seime palaikė siūlymą dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo.

Tikėtina, iš LVŽS frakcijos būtų išmesti ir kiti du partnerystės prokekto įteisinimą palaikę nepartiniai politikai – Rūta Miliūtė ir L.Savickas. Tačiau to neprireikė: R.Miliūtei, kaip ir L.Savickui, paskutinis lašas buvo kai kurių valstiečių pozicija dėl rugpjūčio 10-osios riaušėmis pasibaigusio mitingo. Po jo ir R.Miliūtė viešai prabilo apie pasitraukimą iš LVŽS frakcijos.

30-ies Rūta Miliūtė Seime – antra kadencija. Kai 2016 m. rinkimuose ją rinkėjai iš 114-os vietos reitingavo į 28-ą, spėliota, gal supainiojo su žurnaliste Rita Miliūte. O pernai rinkimuose jau iš daug artimesnės 33-ios pozicijos šoktelėjusi į 16-ą ji vėl laimėjo mandatą. LVŽS jai buvo patikėjusi ir vienmandatę apygardą, bet čia liko ketvirta iš dešimties.

Prie „Vardan Lietuvos“ jungiasi dar viena LVŽS frakcijos, bet ne partijos narė. 64-erių Laima Nagienė – buvusi ilgametė „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė ir Mažeikių savivaldybės tarybos politikė. Tiesa, 2007-aisiais į ją išrinkta kaip Naujosios sąjungos (socialliberalų), o nuo 2011 m. iki 2019 m. – kaip socialdemokratų atstovė. 2019-aisiais ji paskirta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktore, tačiau pernai liepą, pareiškus politinį nepasitikėjimą, atleista iš pareigų. Bet netrukus ji, jau kaip LVŽS atstovė, išrinkta į Seimą vienmandatėje Mažeikių apygardoje. „Valstiečių“ sąraše tebuvo 73-ia.

Vienišių Seime neliks

Susikūrus „Vardan Lietuvos“ nebeliks Mišrios Seimo narių grupės – visi trys pereina į naują frakciją. Tiesa, vienas iš trijų – 44-erių Vytautas Bakas – praėjusią kadenciją priklausė LVŽS frakcijai, net jos elitui, – jam buvo patikėtos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigos. Didžiulio rezonanso susilaukė jo vadovautas politinės korupcijos tyrimas. Tačiau 2019-ųjų liepą jis paliko „valstiečius“ pareiškęs, kad šie nusisuko nuo savo deklaruotų vertybių, o vienas to įrodymų – kad į koaliciją einama su teisiama „Tvarkos ir teisingumo“ partija.

V.Bakas visą laiką buvo nuoseklus S.Skvernelio rėmėjas. Beje, ir jis yra dirbęs policijoje, buvo S.Skvernelio, kaip vidaus reikalų ministro, patarėjas. Į 2020 m. Seimo rinkimus ėjo kaip save išsikėlęs kandidatas.

Kitas iš Mišrios grupės – 62-ejų Algirdas Butkevičius – politikos senbuvis: ketvirtį amžiaus buvo Socialdemokratų partijos narys, iš jų aštuonerius – jos pirmininkas. Seime jis taip pat jau ketvirtis amžiaus, iš septynerių rinkimų šešerius laimėjo vienmandatėje apygardoje, pastarąjį kartą kaip iškeltas Žaliųjų partijos. 2012–2016 m. jis vadovavo Vyriausybei, anksčiau buvo finansų ir susisiekimo ministras. 2017-aisiais nuo socialdemokratų atsiskyrus būsimiems „socialdarbiečiams“, jis pasitraukė iš partijos.

„Aš grįžtu į aktyvią politinę veiklą“, – prisistatant „Vardan Lietuvos“ frakcijai skambiai pareiškė A.Butkevičius.

Seimo debiutantas 36-erių Domas Griškevičius lig šiol buvo vienišius – jis į Seimą pateko kaip save išsikėlęs kandidatas. Bet politikoje jis jau turi patirties – dvi kadencijas buvo Šiaulių miesto mero pavaduotojas.

Ar sulips į partiją

Trylika – nors laikomas nelaimingu, bet naujai Seimo frakcijai  įspūdingas skaičius. Paprastai nauji dariniai sukrapštydavo vos po minimalų septynių narių skaičių, tad vienam pasitraukus žlugdavo. O „Vardan Lietuvos“ prilygsta Socialdemokratų frakcijai ir net lenkia Liberalų sąjūdžio (12), Laisvės (11), Darbo (10), Regionų (9). Ją pranoksta tik Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (50) ir LVŽS, kurioje dabar liks 22 nariai.

Tai didžiulis smūgis ir „valstiečių“ politiniam svoriui Seime, ir šiai partijai, nors iš pasitraukusių dešimties frakcijos narių jai priklausė tik trys (ketvirtas, T.Tomilinas, ką tik iš jos pašalintas), vadinasi, kiti nenorėjo glaudžiau su ja sietis. Kol kas sunku spėlioti, kokie LVŽS rezultatai bus kituose Seimo rinkimuose. Visi prisimena, kas ji buvo aukštojoje politikoje iki ateinant į jos sąrašą S.Skverneliui – ogi vienintelė R.Baškienė. Žinoma, dabar ji stipresnė nei 2016-aisiais.

Ambicija labai paprasta – liko dar treji metai šios kadencijos.

Bet kol kas neaiškus ir naujo politinio darinio likimas. Tryliktuke yra politinių figūrų – du ekspremjerai, eksministras, populiariausia buvusi LVŽS narė, keli jaunos kartos politikai. Bet praėjusių metų Seimo rinkimuose iš trylikos vienmandatėse sugebėjo laimėti mandatus septyni.

„Ambicija labai paprasta – liko dar treji metai šios kadencijos“, – paklaustas apie naujos partijos steigimą, sakė S.Skvernelis. Bet nuo reitinguose pirmaujančios politinės jėgos politikai neatsiskiria tik norėdami pabūti vieno ne viso politinio sezono projektu. O jei R.Karbauskio diktato neapsikentę politikai nebūtų galvoję apie bendrą politinę ateitį, galėjo pavieniui jungtis prie kitų frakcijų.

Įsteigę naują partiją jie įgytų ir teisę į valstybės finansinę dotaciją, ačiū praėjusią kadenciją tai iškovojusiems nuo socialdemokratų atsiskyrusiems „socialdarbiečiams“. O be pinigų svajoti apie būsimą sėkmę rinkimuose sudėtinga.

Tačiau naujai partijai suburti reikia 2 tūkst. narių. Prisišliejimas prie kokios esamos politinės jėgos nuo to išvaduotų, bet tokiu atveju jie negautų valstybės dotacijos. Tad Žaliųjų partija, su kuria į Seimo rinkimus ėjo A.Butkevičius, gali būti tik atsarginis variantas.

Sėkmingai partijai reikia ir vienijančios idėjos. „Vardan Lietuvos“ įvardijo keturis prioritetus – socialinės nelygybės mažinimą, valstybės valdymo, ekonomikos visiems ir žaliojo kurso klausimus. Tačiau tai niekuo nesiskiria nuo kitų, besiskelbiančių, kad triūsia vardan Lietuvos. Tad kur toji naujadaro niša, kol kas nematyti. Kaip ir nematyti tryliktuko politinio bendrumo, nors S.Skvernelis ir tikina, kad tai bendraminčių susijungimas.

Kaip primena politologė Jūratė Novagrockienė, Lietuvoje atskilėlių nuo pagrindinės partijos ilguoju laikotarpiu sėkmė nelydi. Matysime, kaip bus šįsyk.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nekenčiu

Nekenčiu portretas
išdavikų ir pataikūnų.Dabar bus geras pišui dėl savo gerovės

Švarkelis \\\\\.../////

Švarkelis  \\\\\...///// portretas
Kad jis būtų užspingęs su spurga Kaune,nes Kaunui parsidavėlis padarė gėdą,tuo pačiu ir Matijošaičiui.

66

66 portretas
Prarado Karbauskio pasitikėjimą ir suprato, kad daugiau postų negaus..........
VISI KOMENTARAI 54
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių