S. Šedbaras: Prezidentūros atstovų elgesys svarstant Teismų įstatymo pataisas – stebina

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) susiduriant su milžinišku kiekiu bylų, išryškėjo įtampos tarp Prezidentūros ir LVAT pirmininko Gintaro Kryževičiaus, kuris sukritikavo Prezidentūrą nesuskubus išspręsti teismui tenkančio didelio krūvio problemos.

Visgi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigia, kad iš dalies su LVAT pirmininko išsakyta kritika sietinos problemos atsiskleidė jau tuomet, kai komitetas ėmė svarstyti Prezidentūros pateiktas Teismų įstatymo pataisas. Politikas akcentuoja, kad, svarstant šias pataisas, jį stebino Prezidentūros atstovų vengimas ieškoti kompromiso ir bandymas vienašališkai siekti rezultato, grasinant vetuoti komitete parengtus pasiūlymus. S. Šedbaras akcentuoja, kad tokia prezidento patarėjų pozicija yra nepriimtina, nes, pasak jo, formuojant teisėjų korpusą, įsiklausyti į šiame procese dalyvaujančių šalių pozicijas yra ypač svarbu.

Savo ruožtu opozicijai priklausanti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė nesutinka su S. Šedbaro išsakyta kritika ir teigia, kad darbas su Prezidentūros atstovais diskutuojant dėl Teismų įstatymo pakeitimų vyko konstruktyviai. Politikė taip pat mano, kad G. Kryževičiaus Prezidentūrai viešai išsakyta kritika iš dalies yra nulemta nesutarimų dėl Prezidentūros pasipriešinimo teisėjų elito bandymams sumažinti visuomenės atstovų įtaką Teisėjų atrankos komisijoje.

S. Šedbaras: Prezidentūra bando vienašališkai siekti rezultato ir nebando ieškoti kompromiso

S. Šedbaras mano, kad viešoje erdvėje pasirodžiusios įtampos tarp prezidento patarėjos Jūratės Šovienės ir LVAT vadovo G. Kryževičiaus gali būti nulemtos ir asmeninių nesutarimų.

„Susidaro įspūdis, kad gal net buvo tam tikro asmeninio nesutarimo tarp vyriausios prezidento patarėjos Jūratės Šovienės ir LVAT pirmininko. Bet tam tikros emocijos neturi užgožti valstybinės svarbos klausimų. Turime nusileisti iš asmeninių ambicijų į klausimus, kurios turi išspręsti valstybė“, – sakė S. Šedbaras.

Visgi, pasak politiko, su G. Kryževičiaus išsakyta kritika susijusios problemos atsiskleidė jau tuomet, kai Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo pradėta svarstyti Prezidentūros pateiktą Teismų įstatymą.

„Turėjome keletą mėnesių kone kiekvieną savaitę klausymus, pasitarimus dėl Prezidentūros pateikto įstatymo paketo, kurio pagrindinis yra Teismų įstatymas, kuriame yra numatytos kitokios atrankų taisyklės. Būtent tų diskusijų metu ir išryškėjo tam tikros problemos, kurios šiek tiek siejasi ir su G. Kryževičiaus mintimis, ir šiek tiek stebina“, – sakė S. Šedbaras.

Tai iš tiesų stebina ir norėtųsi, kad ta stabdžių ir atsvarų sistema būtų suprasta.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas teigia, kad, komitete prasidėjus diskusijoms dėl teisėjų atrankų, Prezidentūros atstovai ne tik vengė įsiklausyti į kitas nuomones, tačiau ir grasino kai kuriuos pasiūlymus vetuoti.

„Kai mes pradėjome diskutuoti dėl teisėjų atrankų, tai susidarė toks įspūdis, kad nei teismo valdžia, Teisėjų taryba, kuri turėtų būti labai svarbi, neturėtų čia turėti labai daug galių, nei parlamentas neturi. Maždaug, ką mes paduodame, tą jūs turite kaip notarai patvirtinti“ , – sakė politikas.

„Juk klausymuose dalyvauja Teisėjų taryba, dalyvauja ir Nacionalinė teismų administracija, teismų vadovai. Tai mes dedame ant stalo ir Prezidentūros pasiūlymą, ir Teisėjų tarybos pasiūlymą ir bandome surasti kompromisą. Ir tose vietose, kurios yra jautrios, pasakymas, ką jūs bedarytumėte, mes vetuosime, tai ne kompromiso paieška, o jau bandymas kažkokiu būdu siekti vienašališko rezultato“, – pažymėjo jis.

Politikas teigia, kad tokia Prezidentūros pozicija yra nepriimtina, nes, pasak jo, formuojant teisėjų korpusą yra labai svarbu kalbėjimas tarp visų šiame procese dalyvaujančių šalių.

„Jeigu mes turime teismo valdžią, turime parlamentą, kuris dalyvauja aukščiausiojo lygio teisėjus skiriant, mes turime vykdomąją valdžią, taip pat ir valstybės vadovą, kuris yra labai svarbus formuojant teismų korpusą, tai turėtų būti tarpusavio diskusijos, kalbėjimasis“, – akcentavo parlamentaras.

S. Šedbaras taip pat teigia dėl susidariusios situacijos siūlęs Teisėjų tarybai kreiptis ir į valstybės vadovą su prašymu susitikti. Visgi, pasak komiteto pirmininko, į šį Teisėjų tarybos prašymą nebuvo tinkamai sureaguota.

„Mano žiniomis, į tai nebuvo sureaguota. Buvo tik pasikalbėta su Teisėjų tarybos pirmininke. Mane stebina, kad, praėjus jau turbūt dabar dvejiems su puse metų kadencijos, su tokia institucija, kaip Teisėjų taryba, nėra diskutuojama, nėra kalbamasi, kaip geriau procesus plėtoti, kaip reaguoti į besikeičiančias sąlygas“, – sakė politikas.

„Tai iš tiesų stebina ir norėtųsi, kad ta stabdžių ir atsvarų sistema būtų suprasta. Kad vieni kitais pasitikėtume, o ne bandytume parodyti iš tiesų, kaip pareiškia G. Kryževičius, kad „aš valdžia, o jūs turite paklusti“. Nė viena valdžia negali taip galvoti. Nei įstatymų leidžiamoji, nei teisminė valdžia, nei vykdomoji su valstybės vadovu. Visi turi bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų“, – pažymėjo jis.

A. Širinskienė: teisėjų elitas nori eliminuoti visuomenę iš teisėjų atrankos

Savo ruožtu opozicijai priklausanti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja A. Širinskienė laikosi kiek kitokios pozicijos. Politikė tikina, kad komiteto darbas su Prezidentūros atstovais diskutuojant dėl Teismų įstatymo pakeitimų vyksta konstruktyviai.

„Aš manau, kad darbas yra normalus, konstruktyvus. Tai, kad kartais yra nuomonių išsiskyrimai ir yra diskusijos, tai yra normalu. Prezidentūra dalyvauja Teismų įstatymo svarstymuose, nes, mano manymu, tai yra jų konstitucinė pareiga“, – Eltai teigė A. Širinskienė.

Seimo narė mano, kad kilę nesutarimai tarp LVAT pirmininko G. Kryževičiaus ir prezidento patarėjos J. Šovienės yra nulemti „teisėjų elito noro išlaikyti savo pozicijas ir galbūt šiek tiek užsidaryti nuo visuomenės“.

„Per Teismų įstatymo klausymus labai buvo diskutuojama dėl teisėjų atrankos. Teisėjų grietinėlė, kuri dalyvavo posėdžiuose, ir, kiek pamenu, ponas G. Kryževičius taip pat, labai nori Teisėjų atrankos komisijoje sumažinti visuomenės atstovų galias“, – sakė Seimo narė.

A. Širinskienė atkreipia dėmesį, kad praktiškai pusę Teisėjų atrankos komisijos atstovų sudaro teisėjai, o kitą pusę – visuomenės atstovai. Politikė teigia, kad įtampos iš esmės kilo dėl to, jog teisėjų elitas pareiškė norą komisijoje susilpninti visuomenės atstovų įtaką jos pirmininką skiriant tik iš teisėjų gretų.

„Buvo gana audringos diskusijos, kad, galbūt siekiant teisėjų įtaką atrankos metu sustiprinti, prezidentui apriboti galimybes ir skirti jam nurodyti pastovų pirmininką tik iš teisėjų, ir kad negalėtų komisijai jokiu būdu pirmininkauti visuomenės atstovai“, – akcentavo A. Širinskienė.

„Tai aš šiuo atveju remiu Prezidentūros poziciją, kad visgi atrenkant teisėjus turėtų būti tam tikra pusiausvyra ir negali būti padaryta taip, kad primygtinai tik teisėjas pirmininkautų teisėjų atrankai“, – pridūrė ji.

Seimo narė mano, kad būtent šis komitete kilęs nesutarimas tarp Prezidentūros atstovų ir teisėjų elito iš dalies nulėmė ir LVAT pirmininko G. Kryževičiaus viešai išsakytą nepasitenkinimą prezidento patarėjos J. Šovienės darbu.

„Aš manau, kad čia yra būtent to reiškiamo nepasitenkinimo šaknys, tiesiogiai nepasakant priežasties, nes labai nepatogu yra tai viešai sakyti. Gali sakyti uždaruose posėdžiuose komiteto, bet viešai sakyti, kad mes norime visuomenę eliminuoti teisėjų atrankoje, yra nepatogu“, – sakė ji.

Apie nesutarimus tarp LVAT pirmininko G. Kryževičiaus ir Prezidentūros savo publikacijoje pranešė portalas LRT. LVAT pirmininkas kaltino Prezidentūrą nesuskubus išspręsti dėl neteisėtos migracijos teismui tenkančio milžiniško bylų kiekio problemos. G. Kryževičius tikino dėl Prezidentūros nesugebėjimo užtikrinti efektyvaus teismų darbo apsvarstęs net ir galimybę kreiptis į tarptautinį arbitražą.

Visgi prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė portalui LRT patikino, kad padėtis LVAT signalizuoja apie sistemines bėdas, kurių teisėjų skaičiaus padidinimas neišspręstų.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ernestas.

Ernestas. portretas
Meluoja. Lietuvos Respublikos karo kurstymas, propoganda. Lietuvos Respublikos Kauno teisėsauga, Darius Žukauskas, Mindaugas Baršys.

cirkas

cirkas portretas
Manyčiau, jog šis ponas daugiau nusimano apie šlepetes...

manau , cia aisku teiseju lansbirkiniu uzslaptintu

manau , cia  aisku teiseju lansbirkiniu uzslaptintu portretas
75 metams KGBesniku Huntos mafija , susinervavo ,kad negales prastumt savus teisejus, y teiseju postus , ir toliau vygdyt koruciny korumpuotu teiseju mafijos planus...imant kysius ,sodinant y kalejimus nekaltus ir isteisinant kaltuosius,....
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių