Birželio 17-18 dienomis Briuselyje vykusiame susitikime pirmą kartą po 19 metų NATO Branduolinio planavimo grupė išplatino viešą pareiškimą, kuriame pabrėžia, kad strateginės branduolinės sąjungininkų pajėgos yra kertinis NATO saugumo garantas ir atgrasymo architektūros ramstis, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
R. Kaunas pažymėjo, kad augančios Europos ir Kanados investicijos į gynybą rodo reikšmingą žingsnį sąžiningesnio naštos pasiskirstymo ir didesnio atsakomybės už kolektyvinį saugumą prisiėmimo. Jis pabrėžė ir būtinybę sąjungininkams dar intensyviau vystyti savo pajėgumus.
„Esame pasiryžę užtikrinti realius gynybinius pajėgumus – praktiškai visa mūsų šalies karo meto struktūra yra priskirta NATO gynybos planų įgyvendinimui. Tai demonstruoja aiškų atsakomybės už kolektyvinį saugumą ir regiono stiprinimą prisiėmimą“, – pranešime teigė R. Kaunas.
Jis teigė, kad Lietuva rodo lyderystę investuodama didžiausią procentą aljanse – 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurio pusė yra skirta dideliems įsigijimams.
"spelling">"Tai – aiškus signalas gynybos pramonei sparčiai didinti gamybinius pajėgumus ir investuoti į technologinę pažangą“, – sakė ministras.
Briuselyje R. Kaunas taip pat susitiko su Prancūzijos gynybos ministre Catherine Vautrin (Ketrin Votrin) ir aptarė planuojamus pajėgumų įsigijimus bei dvišalį bendradarbiavimą.
Tuo metu su Švedijos gynybos ministru Palu Jonsonu aptarė pajėgumų kovai su dronais stiprinimą ir pažangą dėl kovos mašinų CV90 planuojamų įsigijimų.
NATO Ukrainos kontaktinės grupės susitikime ministrai aptarė ir ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimo klausimus. R. Kaunas pabrėžė, kad Ukrainai reikia stabilumo ir investicijų, kad yra didelis poreikis stiprinti NATO šalių įsipareigojimus, tęstinę karinę paramą.
Ministrai taip pat aptarė laivybos saugumą Hormuzo sąsiauryje.
(be temos)
(be temos)