„Nebus (problemų – BNS), aš manyčiau. Matome, kad tam tikros šalys priima visus migrantus. Tarkime, Ispanija priėmė (...) visus savo dabartinius nelegalius migrantus, čia labai didelis skaičius. Portugalija, man atrodo, tuo keliu nuėjo“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ministras.
Tuo metu kitos šalys, anot jo, pasirinko eiti kitu keliu ir mokės solidarumo įmokas.
„Kaip matome, tarkime, su Latvija, greičiausiai jai bus išskaičiuota iš jų išmokų, kurias gauna iš ES biudžeto už tą neėmimą, kurį jie šiandien daro“, – nurodė jis.
„Tai tikrai mes vis tiek turime savo principus, tie žmonės turi būti saugūs, tie žmonės turi turėti perspektyvą, tie žmonės turi turėti aiškią viziją, kad jie galėtų pas mus būti. Tai 58 žmonės, kurie bus atrinkti, tikiuosi, kad jie tokie ir bus tikrai. Dėl to tam skirsime labai didelį dėmesį ir čia yra tik šių metų solidarumas. Kitais metais pažiūrėsime, kaip sekasi“, – akcentavo V. Kondratovičius.
BNS skelbė, kad ketvirtadienį Vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimams, kurie į Lietuvos teisę perkels Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio pakto reikalavimus, tačiau paketui dar turės pritarti Seimas.
Pagal projektą, užsieniečiams būtų neleidžiama atvykti į Lietuvą tais atvejais, kai pagal ES reglamentus jiems taikomos tikrinimo, pasienio arba grąžinimo procedūros. Numatoma, kad užsieniečiai tikrinimo vietose būtų apgyvendinami nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Pakete numatyta ir daugiau įstatymų pakeitimų.
Be ketinamų priimti 58 migrantų, esančių Kipre, Lietuva turės sumokėti 1,14 mln. eurų įmoką. Vyriausybė praėjusių metų gruodį yra nusprendusi, kad Lietuva pagal 2024-ųjų gegužę ES Tarybos patvirtintą Migracijos ir prieglobsčio paktą priims pusę migrantų, o už pusę – susimokės.
Solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.
(be temos)
(be temos)