Regiono šalys spręs, ką daryti dėl Rusijos grąžinimo į ET asamblėją

Baltijos ir Šiaurės šalių regiono šalys rugsėjį tarsis, kaip bendrai reaguoti dėl šį vasarą priimto sprendimo grąžinti Rusiją į Europos Tarybos parlamentarų forumą.

Šį klausimą rugsėjo 2 – 3 dienomis aptars šių šalių parlamentų pirmininkai, ketvirtadienį pranešė Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovai.

„Sutarėme, kad dabar turėsime rugsėjo 2 – 3 dieną Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkų formatą ir ten kalbėsimės apie tai“, – žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po susitikimo su Ukrainos parlamento vadovu Andrijumi Parubijumi.

„Ukraina pasiūlys rezoliucijos formą ir turinį ir ta rezoliucija turi būti išplatinta iki tiek, kad ji būtų žinoma visiems ir tie veiksmai koordinuojami“, – pridūrė V. Pranckietis.

Birželį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja sutiko leisti grįžti Rusijos įstatymų leidėjams, kad šalis neišstotų iš šios žmogaus teises ginančios organizacijos. Balsavimo teisės iš Rusijos buvo atimtos prieš penkerius metus dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos.

A. Parubijus sakė, kad sutarė su V. Pranckiečiu toliau koordinuoti bendrus veiksmus.

Jis taip pat tvirtino, kad Ukrainos parlamente absoliučią daugumą laimėjus prezidento Volodymyro Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“, reikės išsaugoti klausimo tęstinumą.

„Mums labai svarbu, kad ji (naujoji Ukrainos parlamento delegacija asamblėjoje) turėtų tą senesnės delegacijos vientisumą ir labai greitai susikoordinuotų su mūsų draugais“, – kalbėjo A. Parubijus.

Vidurio ir Rytų Europos šalys teigia, kad sprendimas grąžinti Rusiją į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją siunčia tarptautinei bendruomenei netinkamą signalą, nes Maskva nepadarė nieko, kad nusipelnytų sankcijų atšaukimo.

Europos Taryba yra nesusijusi su Europos Sąjungos (ES) institucija, jai priklauso ir tokios šalys kaip Turkija ar Serbija. Jos veikloje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisių situacijai.

Atsisveikino su Lietuva

A. Parubijus paskutinį kartą lankosi Lietuvoje kaip Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

Naujasis Ukrainos parlamentas prisieks rugpjūčio 29 dieną. Jame po išankstinių rinkimų absoliučią daugumą turės naujojo prezidento partijos „Liaudies tarnas“ atstovai.

Aš neturiu abejonių ir labai tikiuosi, kad naujai išrinkti parlamento atstovai kuo greičiau supras, kad nėra artimesnio ir geresnio draugo bei advokato nei Lietuva.

Kadenciją baigusio šalies vadovo Petro Porošenkos partijai „Europinis solidarumas“ atstovaujantis A. Parubijus perrinktas į parlamentą, tačiau dirbs opozicijoje.

Lietuvos ir Ukrainos parlamento vadovai aptarė, kaip išsaugoti gerus dvišalius santykius, keičiantis valdžiai Kijeve.

„Mums tai rūpimas klausimas, kad užsienio politika ir politika Ukrainoje nesikeistų. Mus užtikrino, kad toks tęstinumas įmanomas“, – sakė V. Pranckietis.

A. Parubijus teigė neabejojantis, kad valstybių santykiai išliks draugiški, nes „Lietuva palaikė Ukrainą visada, nesvarbu, kokia joje buvo valdžia“.

„Aš neturiu abejonių ir labai tikiuosi, kad naujai išrinkti parlamento atstovai kuo greičiau supras, kad nėra artimesnio ir geresnio draugo bei advokato nei Lietuva“, – kalbėjo Aukščiausiosios Rados pirmininkas.

„Čia yra didelis resursas mūsų žingsniams į ES, kurį reikia vertinti“, – pridūrė jis.

Politikas pabrėžė pats liksiantis parlamente.

„Manau, kad surasiu tų gerų ir reikalingų žodžių, kad įtikinčiau naująją parlamento daugumą, kad Lietuva yra geriausias draugas, kuriam reikia skirti išskirtinį dėmesį“, – tvirtino A. Parubijus.

Lietuva yra skyrusi Ukrainai humanitarinės paramos, ginkluotės už milijonus eurų ir yra viena aktyviausių šalies rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje.

Kijevas į Vakarus vėl atsigręžė 2014-aisiais, kai po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutartį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių