Pereiti į pagrindinį turinį

Referendumui dėl pilietybės palaikyti surengtą koncertą VRK pripažino papirkimu

2025-01-26 12:30

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gegužę referendumą dėl daugybinės pilietybės palaikyti surengtą koncertą pripažino pažeidus agitacijos ir papirkimo draudimus.

Referendumui dėl pilietybės palaikyti surengtą koncertą VRK pripažino papirkimu
Referendumui dėl pilietybės palaikyti surengtą koncertą VRK pripažino papirkimu / I. Gelūno / BNS nuotr.

Konstatuota, jog praėjusiais metais referendumo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo bei prezidento rinkimų pirmojo turo dieną, dar balsavimo metu Vilniuje Rotušės aikštėje prasidėjusį nemokamą koncertą „Laisvė išsaugoti pilietybei“ surengusi viešoji įstaiga „Ir taškas“ pažeidė tiek Rinkimų kodekso, tiek ir Referendumo įstatymo nuostatus.

Komisija pripažino, kad pažeista kodekse numatyta nuostata draudžianti tiesiogiai ar netiesiogiai papirkti piliečių balsus bei juos dovanomis ar kitokiu atlygiu skatinti dalyvauti ar nedalyvauti rinkimuose, taip pat balsuoti už ar prieš rinkimuose dalyvaujančius kandidatus „ar referendume sprendžiamą klausimą“.

Koncertas taip pat pažeidė draudimą agituoti referendumo dieną.

Tiesa, ne visi komisijos nariai norėjo koncertą pripažinti papirkimu.

„Man tas punktas apie papirkimą rauna kamščius ir mes jeigu sutarėme, kad problema yra ir norime į ją atkreipti dėmesį, tai man asmeniškai priimtiniau būtų susilaikyti tam, kad mes savęs neįkalintume į formalų nuostatų taikymą“, – posėdžio metu kalbėjo VRK pirmininkės pavaduotojas Maksimas Reznikovas.

Komisijos narė Laura Martinaitytė pabrėžė, jog kyla klausimas, kodėl kvietimas dalyvauti koncerte yra laikomas papirkimu.

„Ta dalis dėl papirkimo nėra vienareikšmė (...), nes kviesti dalyvauti referendume, skatinti aktyvumą, aš tokio draudimo nematau. Neinicijuojant palaikyti vienos ar kitos pozicijos, o tiesiog skatinti rinkėjų aktyvumą“, – sakė ji.

Tačiau, kaip pastebėjo komisijos pirmininkė Lina Petronienė, įstatymai numato, jog draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti piliečių balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti piliečius dalyvauti ar nedalyvauti referendume.

„(...) yra tiesiogiai įrašyta į draudimą papirkti, kad dovanomis ar kitais būdais netiesiogiai skatinti dalyvauti arba nedalyvauti yra draudžiama“, – pabrėžė ji.

Yra tiesiogiai įrašyta į draudimą papirkti, kad dovanomis ar kitais būdais netiesiogiai skatinti dalyvauti arba nedalyvauti yra draudžiama.

Kita VRK narė Gitana Matiekuvienė akcentavo, jog vienoje iš Konstitucinio Teismo išvadų teigiama, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas tiesioginis ar netiesioginis rinkėjų balsų pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose.

„Skaitant šią dalį, atrodo pakankamai aiškiai sudėliota, kas yra laikoma papaikimu. Šiuo atveju koncerto žinia buvo viena, kad reikia balsuoti referendume ir tas ryškiai šviečiantis žodis laisvė, na, jis tikrai suponuoja, kad palaikyti reikia, o ne prieš balsuoti. Dalyvavimas referendume irgi yra labai reikšmingas, nes nuo to priklauso, ar jis įvyko“, – kalbėjo komisijos narė.

VRK narė Olga Kilkinova pabrėžė, jog pasirodžius pranešimams apie koncertą komisija atkreipė organizatorių dėmesį į galiojančius draudimus papirkti rinkėjus, kuris apima ir apsilankymą renginiuose, taip pat agitacijos draudimą.

Dar praėjusiais metais neatlygintino žinomų atlikėjų koncerto organizatoriai BNS tikino vengsiantys tiesioginių raginimų balsuoti už formuluotę, kuri atvertų kelią dvigubos pilietybės įtvirtinimui.

Koncertas, kaip teigta, buvo skirtas padėkoti piliečiams, dalyvavusiems referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo.

Gegužę referendume dėl pilietybės dalyvavo  1,4 mln. arba 59,51 proc. rinkėjų. Iš jų Konstitucijos keitimui pritarė 1,04 mln. arba 73 proc. balsavusiųjų – Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų.

Referendumu siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Paprastas zmogus

o tai,kai seimo nariai veza i kava,saldainius,lietsargius is seimo sandelio,tai ne papirkinejimas ?????
0
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų