- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę iš viso surengti 14 referendumų, pusė jų neįvyko. BNS pateikia šalyje vykusių referendumų pagrindinius skaičius.
Praėjusį sekmadienį rinkėjai balsavo dviejuose referendumuose: dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 ir dėl dvigubos pilietybės galimybių išplėtimo.
Referendumas dėl Konstitucijos 55 straipsnio pataisos, kuria siūlyta nustatyti 121 vietos parlamentą, sekmadienį neįvyko dėl per mažo rinkėjų aktyvumo.
Nors 73,70 proc. dalyvavusių rinkėjų balsavo už Seimo narių skaičiaus mažinimą, aktyvumas siekė 47,24 proc., o reikėjo daugiau kaip 50 proc. bendro aktyvumo.
Su bent kiek didesniu aktyvumu referendumas būtų įvykęs, nes kita sąlyga, ne mažiau kaip trečdalis visų rinkėjų balsų UŽ, buvo įvykdyta: už Konstitucijos keitimą buvo 855 tūkst. 540 rinkėjų, reikėjo surinkti mažiausiai 824 tūkst. 135 balsus.
Referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pataisos įvyko, bet siūloma nuostata nepriimta, nes už ją balsavo per mažai rinkėjų.
Bendras referendumo aktyvumas siekė 52,63 proc., tačiau dėl didesnės Konstitucijos I skirsnio apsaugos reikėjo, kad už pataisą balsuotų daugiau kaip pusė visų piliečių. Tai būtų 1 mln. 236 tūkst. 203 piliečiai, tuo metu UŽ buvo 931 tūkst. 102 rinkėjai arba 71,86 proc. dalyvavusių rinkėjų.
Anksčiau Lietuvoje įvyko ir neįvyko po šešis referendumus:
1991 metų vasario 9 dieną visuotinėje apklausoje dėl Lietuvos nepriklausomybės dalyvavo 84,74 proc. rinkėjų ir 90,24 proc. dalyvavusiųjų arba 76,46 proc. visų šalies rinkėjų priėmė nuostatą – Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
1992 metų gegužės 23 dieną dalyvaujant 59,18 proc. rinkėjų įvyko referendumas dėl Prezidento institucijos atkūrimo, tačiau siūlomas Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos prezidento projektas nebuvo priimtas, nes už jį balsavo 40,99 proc. visų rinkėjų (69,27 proc. dalyvavusių), o reikėjo daugiau kaip pusės visų piliečių balsų.
1992 metų birželio 14 dieną referendume dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš 76,05 proc. jame dalyvavusių piliečių 90,67 proc. arba 68,95 proc. visų piliečių pritarė reikalavimui, kad buvusios SSRS kariuomenės išvedimas iš Lietuvos būtų pradėtas tuoj pat ir baigtas 1992 metais, kad būtų atlyginta Lietuvos žmonėms bei valstybei padaryta žala.
1992 metų spalio 25 dieną į referendumą atėjus balsuoti 75,26 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių ir 75,42 proc. iš jų arba 56,75 proc. visų rinkėjų pasisakius už, priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.
2003 metų gegužės 10–11 dienomis dalyvaujant 63,37 proc. rinkėjų 89,95 proc. arba 57 proc. visų rinkėjų pritarė Lietuvos narystei Europos Sąjungoje.
2012 metų spalio 14 dieną įvyko konsultacinis referendumas dėl atominės elektrinės, jame dalyvaujant 52,58 proc. rinkėjų 62,68 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš naujos atominės elektrinės statybą Lietuvoje.
Tuo metu neįvyko šeši referendumai: 1994 metais dėl indėlių grąžinimo, 1996 metais dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, kitas kartu rengtas referendumas – dėl indėlių kompensavimo, dar vienas 1996 metais rengtas referendumas dėl žemės įsigijimo, 2008 metais dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, 2014 metais dėl draudimo užsieniečiams įsigyti žemę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl VSD pranešėjo komisijos – skundas ir iš Prezidentūros
Trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo dar vieną skundą dėl vadinamosios pranešėjo Tomo Gailiaus parlamentinės tyrimo komisijos. Šį kartą į etikos sargus pasikreipė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patar...
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį4
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo1
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus1
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje10
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...