- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė su grupe Seimo narių kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad šį įteisintų medikamentinio nėštumo procedūrai reikalingo medikamento – mifepristono – naudojimą ir patvirtintų medikamentinio nėštumo nutraukimo tvarką.
Jos teigimu, šis nėštumo nutraukimo būdas išsivysčiusiose šalyse jau yra naudojamas daugiau nei 30 metų. Ji prašo ,,užlopyti'' medikamentinio nėštumo nutraukimo spragą, kadangi šis metodas, jos teigimu, yra pažangesnis, nei chirurginis abortas.
„Šiandien grupės vardu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu kuo skubiau „užlopyti“ sveikatos apsaugos spragą“, – teigia Seimo Laikinosios Vystomojo bendradarbiavimo, lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės vicepirmininkė M. Danielė.
Seimo narė tvirtina, kad šia medikamentine priemone pažangiose šalyse galima naudotis jau seniai, ji yra įtraukta į PSO būtinųjų vaistų sąrašą, todėl Laisvės frakcijos narė ragina ir Lietuvą pasinaudoti mokslo pažanga.
Šiandien grupės vardu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu kuo skubiau „užlopyti“ sveikatos apsaugos spragą.
„Medikamentinis nėštumo nutraukimas išsivysčiusiose pasaulio valstybėse yra naudojamas daugiau nei 30 metų. Neįtikėtina, kad 1988 m., tais metais, kai aš gimiau, jį pradėjo taikyti Vakarų valstybės, o Lietuvoje praėjo 32 metai, pasikeitė visa politikų karta, o valstybė nesugebėjo šio vaisto įregistruoti ir sureguliuoti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Danielė.
Tuo tarpu Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė tvirtina, jog šis nėštumo nutraukimo metodas yra saugus, o kaip vieną iš metodo privalumų įvardina moters galimybę nėštumą nutraukti privatesniu ir psichologiškai lengvesniu būdu.
„Tai yra ganėtinai privatus metodas, kadangi moteris pati dalyvauja šio metodo eigoje ir pati gali nuspręsti, kada jai yra tinkamiausias laikas nutraukti nėštumą. Tai nėra chirurginis metodas. Nereikia instrumentų, nereikia operacinės“,– teigia E. Kuliešytė.
Galimybė nutraukti abortą nesusiduriant su svetimais asmenimis privalumu laiko ir „Vilniaus m. moterų namų“ direktorė Lilija Henrika Vasiliauskė. Ji tvirtino, jog nėštumo nutraukimo galimybė yra moters teisė, o medikamentinis metodas leistų išvengti susidūrimo su psichologiškai traumuojančias patirtis galinčiais sukelti asmenimis.
„Gana aštriai kalbama apie tai, kad nereikės susidurti su neišprususiais, traumuojančiais, indoktrinuotais, Katalikų bažnyčios propagandą įgarsinančiais medikais“, – spaudos konferencijoje teigė L. H. Vasiliauskė.
Ji tvirtina, kad nėštumo nutraukimo metu išgyvenamas psichologines problemas dar labiau aštrina ir nekompetentingos ir informuoto pasirinkimo neatliekančios moterų pagalbos institucijos. Jos nuomone krizinio nėštumo centras apsunkina moterų pasirinkimą.
„Krizinio nėštumo centras daro moters pasirinkimą dar labiau apsunkintą, moralizuodamas, siekdamas sukurti nereikalingą emocinį ryšį su šešių savaičių gemalu, pristatydamas, kaip vaikelį“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo „Vilniaus m. moterų namų“ direktorė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas7
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį6
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare5
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seimo pirmininkė: narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę3
Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. ...
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje19
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi10
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos30
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...