- Vilmantas Venckūnas/ BNS, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas...
-
R. Žemaitaitis apie rinkimus: jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas...
Ketvirtas prezidento rinkimuose likęs Remigijus Žemaitaitis sako, jog pasiektas rezultatas rodo, kad jo įkurta partija „Nemuno aušra“ turi rinkėjų visoje Lietuvoje.
„Mes padarėme sunkiai įvertinamą dalyką – per keletą mėnesių mes sugebėjome įkurti politinę partiją „Nemuno aušra“, suformuoti skyrius, toliau formuoti juos. Tas didelis pasitikėjimas rodo, kad mes galime Lietuvos politiniame žemėlapyje dalyvauti“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė R. Žemaitaitis.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, R. Žemaitaitis pirmajame ture surinko per 131 tūkst. arba 9,27 procento balsų.
„Tai signalas mums, kad mes turime rinkėją visoje Lietuvoje. Tai yra ir mažieji miestai, ir regionai, ir rajonai, ir tas pats Vilnius, ir Kaunas. Kaip politiko pradžiai, tai yra labai didelis rezultatas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Rezultatas yra nuostabus“, – pridūrė jis.
R. Žemaitaitis sakė, kad prezidento rinkimuose dalyvavo norėdamas į savo pusę palenkti neapsisprendusius rinkėjus. Jis tikino, kad būtent jam pavyko pasiekti, jog rinkimuose dalyvautų 3,5–4 proc. niekada nebalsavusių rinkėjų.
„Rinkėjų aktyvumą lėmė ne Gitano Nausėdos ar Ingridos Šimonytės kova, bet mano dalyvavimas“, – sakė R. Žemaitaitis.
Matyt, retorika, kažko aiškaus neiškomunikavimas, nepasakymas lėmė taip, kad didžiuosiuose miestuose gavau mažiau balsų.
Iš Seimo dėl jam inicijuotos apkaltos pasitraukęs politikas nemano, kad būtent šis procesas lėmė rezultatą prezidento rinkimuose.
„Mes pasidarėme tyrimus iki apkaltos, tyrimai rodė 8,5–9 proc. (...) Jei ne apkalta, gal net geresnis rezultatas būtų“, – teigė R. Žemaitaitis.
Politiko nuomone, jo apkaltos procesas prisidėjo prie partijos kūrimo.
„Natūralu, kad kai valdančioji dauguma iš Seimo išmetinėja žmogų už tai, ką jis pasakė, tai kažkas neprognozuojamo pas mus Lietuvoje“, – sakė R. Žemaitaitis.
Konstitucinis Teismas (KT) balandžio pabaigoje konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.
Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.
Visgi R. Žemaitaitis šios sankcijos išvengė, kadangi atsisakė Seimo nario mandato.
Pasak buvusio parlamentaro, jei nebūtų „suaštrinta“ pasisakymų apie Izraelį tema, didžiųjų miestų rinkėjai būtų daugiau jam skyrę balsų.
„Aš, kaip partijos lyderis, turiu pasimokyti dėl Vilniaus ir didžiųjų miestų, kur galėjau surinkti daugiau. Matyt, retorika, kažko aiškaus neiškomunikavimas, nepasakymas lėmė taip, kad didžiuosiuose miestuose gavau mažiau balsų“, – sakė R. Žemaitaitis.
Politiko teigimu, jo tikslas, kad „Nemuno aušra“ po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų būtų valdančiojoje daugumoje.
Paklaustas, ką palaikys antrajame rinkimų ture, R. Žemaitaitis teigė, kad balsuos „prieš“ I. Šimonytę.
„Aš tikrai balsuosiu „prieš“ Ingridą Šimonytę, nes šitas žmogus valstybėje negali užimti jokio vadovaujamo posto, ypač, kai nuo galinės sėdynės jai vadovauja Andrius Kubilius ir kiti asmenys, kurie 2009 m. padarė valstybei žalos tiek, kad iki dabar turime srėbti“, – teigė jis.
Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas G. Nausėda ir premjerė I. Šimonytė.
G. Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I. Šimonytė – beveik 20 procentų.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas teikia Seimui pasitraukimą iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos10
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pateikė Seimui denonsuoti kasetinius šaudmenis draudžiančią konvenciją. ...
-
G. Nausėda iš savo lėšų padengs apie 12 tūkst. eurų rinkimų kampanijos įsipareigojimų
Gegužę antrai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda iš savo lėšų padengs maždaug 12 tūkst. eurų rinkimų kampanijos įsipareigojimų, BNS pirmadienį patvirtino jo komanda. ...
-
Lietuva smerkia naujausią Rusijos ataką Ukrainoje
Rusijai pirmadienį paleidus dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pasmerkė mažiausiai 23 gyvybes nusinešusį išpuolį ir par...
-
Politologai: po Prancūzijos rinkimų šalis susilpnės, tai nėra gera žinia Lietuvai7
Prancūzijos parlamento rinkimuose nei vienai partijai neiškovojus daugumos, šalis susilpnės ir susidurs su nestabilumu, o tai nėra gera žinia panašų požiūrį į užsienio politiką ir gynybos klausimus turinčiai Lietuvai, sako poli...
-
„Laisvė ir teisingumas“ nusprendė nesijungti į buriamas koalicijas: sąrašą ves A. Zuokas6
Mažosioms politinėms jėgoms pastaruoju metu kalbant apie būtinybę telktis į koalicijas, „Laisvė ir teisingumas“ rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaus savarankiškai, sako šios partijos pirmininkas Artūras Zuokas. &Sc...
-
Demokratų „Vardan Lietuvos“ kandidatų sąraše – buvęs VST vadovas R. Pocius
Prieš porą metų skandalingai iš Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovo pareigų pasitraukęs Ričardas Pocius kartu su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kandidatuos į Seimą. ...
-
Lietuva prašo ES finansinės paramos sustiprinti sienai su Rusija3
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė oficialiu laišku kreipėsi į už vidaus reikalus atsakingą eurokomisarę Ylva Johansson (Ilvą Johanson) dėl finansinės paramos sustiprinti Lietuvos valstybės sienos apsaugai su Rusija. ...
-
L. Kasčiūnas: kai kuriose srityse NATO reikia ne evoliucijos, o revoliucijos (interviu)15
NATO kai kuriose srityse reikia ne evoliucijos, o revoliucijos, pirmiausia – kalbant apie gynybos pramonę, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Aukščiausi šalies pareigūnai dalyvauja NATO viršūnių susitikime
Prezidentas Gitanas Nausėda, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vieši Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur pirmadienį-trečiadien...
-
Seimo komitetas – už LRT finansavimo susiejimą su BVP1
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyvai keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį valstybės biudžeto asignavimus siejant su šalies bendrojo vidaus produkt...