- Paulina Levickytė, Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš valdančiųjų koalicijos išmestos Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis svarsto galimybes Lietuvos liberalioms jėgoms vienytis ir tokiu būdu sukurti atsvarą „valstiečiams“, konservatoriams bei socialdemokratams artėjančiuose Seimo rinkimuose.
„Šiuo metu su kolegomis daug galvojame, kaip reikėtų mūsų partijai Tvarka ir Teisingumas atsinaujinti. Iš partijos pasitraukus Rolandui Paksui ir jo aplinkai, mums tenka spręsti daugelį jo paliktų problemų, iš paskos velkasi nekoks Pakso įvaizdžio šleifas. Tačiau turime galvoti ir apie ateitį. Prisiminiau, kad R. Paksas šią partiją įkūrė atskeldamas dalį narių nuo tuometinės LLS, Liberalų sąjungos. Pradžioje net vadinomės liberaldemokratais. Silpnėjant tuometinei LiCS -Liberalų ir centro sąjungai, ypač kai 2005 m. nuo jų atskilo dabartinis Liberalų sąjūdis, prie mūsų prisijungė nemažai liberalcentristų. Tai kaip ir esame to pačio ąžuolo gilės... Kokia tai būtų stipri politinė jėga Lietuvoje, jei vėl būtume visi kartu! Rimta atsvara ir konservatoriams, ir socialdemokratams, ir valstiečiams. Gal čia ir būtų teisingas kelias?“, – feisbuko paskyroje teigė R. Žemaitaitis.
ELTA primena, Tvarkos ir teisingumo partija buvo išbraukta iš valdančiosios koalicijos sutarties. Buvęs Tvarkos ir teisingumo vicepirmininkas Vytautas Kamblevičius pastarąją savaitę spaudos konferencijoje pareiškė, kad „tvarkiečių“ partija pasidalino į keturias dalis. Viena „tvarkiečių“ grupė planuoja prisijungti prie Arvydo Juozaičio naujai kuriamos partijos, kita laukia R. Pakso prisikėlimo, trečioji lieka su R. Žemaitaičiu, o ketvirtoji yra pasirengusi išstoti iš partijos.
Sureagavo į pasiūlymą: kliedesiai
R. Žemaitaičiui viešai užsiminus apie norą sutelkti „tvarkiečių“ ir Lietuvos liberalių partijų jėgas, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas skeptiškas. Pasak jo, tokios R. Žemaitaičio kalbos yra tiesiog kliedesiai, nes jokių bendrų ideologinių taškų tarp jo partijos ir „tvarkiečių“ tiesiog nėra.
„Nenoriu aš su juo diskutuoti. Jis pakliedi kartais, o man komentuoti reikia. Koks ten iš jų liberalizmas likęs... Aš sutinku, kažkada buvome bendra partija, jie atskilo, pasidarė pusiau fašistinė, su fakelais, deglais, Kuklusklano elementais – tai gal ties ta vieta ir sustokime“, – teigė E. Gentvilas, pridurdamas, kad tokias kalbas, ko gero, provokuoja kebli R. Žemaičio situacija.
Nenoriu aš su juo diskutuoti. Jis pakliedi kartais, o man komentuoti reikia.
„R. Žemaitaitis, kai tik jam pradeda svilti uodega, pradeda visokiu būti. Daugiau nėra ką sakyti, tereikia prisiminti jų praeitį ir, tiesą sakant, dabartį. Sugebėjo taip pirmininkauti, kad visa frakcija sunyko“, – apibendrino E. Gentvilas.
R. Žemaitaitis penktadienį feisbuke pasidalino samprotavimais, esą Lietuvos liberalioms jėgoms būtina vienytis ir tokiu būdu sukurti atsvarą „valstiečiams“, konservatoriams bei socialdemokratams artėjančiuose Seimo rinkimuose.
„Šiuo metu su kolegomis daug galvojame, kaip reikėtų mūsų partijai Tvarka ir teisingumas atsinaujinti. Iš partijos pasitraukus Rolandui Paksui ir jo aplinkai, mums tenka spręsti daugelį jo paliktų problemų, iš paskos velkasi nekoks Pakso įvaizdžio šleifas. Tačiau turime galvoti ir apie ateitį. Prisiminiau, kad R. Paksas šią partiją įkūrė atskeldamas dalį narių nuo tuometinės LLS, Liberalų sąjungos. Pradžioje net vadinomės liberaldemokratais. Silpnėjant tuometinei LiCS -Liberalų ir centro sąjungai, ypač kai 2005 m. nuo jų atskilo dabartinis Liberalų sąjūdis, prie mūsų prisijungė nemažai liberalcentristų. Tai kaip ir esame to pačio ąžuolo gilės... Kokia tai būtų stipri politinė jėga Lietuvoje, jei vėl būtume visi kartu! Rimta atsvara ir konservatoriams, ir socialdemokratams, ir valstiečiams. Gal čia ir būtų teisingas kelias?“, – feisbuko paskyroje retoriškai klausė R. Žemaitaitis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems
Antradienį parlamentarai ketina svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis siūloma griežtinti įkalinimo sąlygas laiku į bausmės atlikimo vietą negrįžusiems nuteistiesiems. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu8
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
F. Jansonas tikina, kad prezidentas negali išeiti atostogų4
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad antros kadencijos siekti apsisprendęs šalies vadovas Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu išeiti atostogų negali, nes, pasak jo, tokia galimybė ne tik nėra teisiškai reglame...
-
Prezidento patarėjas: Lenkija leido pranešti apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą7
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Varšuva praėjusią savaitę leido pranešti apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų Vilniuje sulaikymą, o Lietuvos teisėsauga apie tai nebuvo įspėta, nes pastaruo...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
L. Kasčiūnas vyksta į Švediją, su kolegomis aptars saugumo ir gynybos pramonės klausimus9
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su darbo vizitu vieši Švedijoje. ...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
A. Armonaitė: ribojimus rusams ir baltarusiams reikia labiau subalansuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų labiau subalansuoti šiuo metu siūlomus įvesti kelionių į tėvynę ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Kandidatai į prezidentus sutaria dėl būtinybės užsienio politikoje kalbėti „vienu balsu“31
Dauguma kandidatų į prezidentus sutaria, kad Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai turėtų būti siekis kalbėti „vienu balsu“, išlaikyti paramą Ukrainai ir užtikrinti jai Vakarų dėmesį, stiprinti ryšius su N...