R. Karbauskis žada pasirašyti apkaltos I. Rozovai iniciatyvą

„Mes šnekėjome, kad ir aš pats, ir komiteto pirmininkas pasirašysime, jeigu bus toks siūlymas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jis tvirtino nežinąs, kaip elgsis kiti „valstiečių“ frakcijos nariai.

„Mes tikrai esame šalininkai viską tirti, viską aiškintis ir jokių stabdžių tuose procesuose mes tikrai nedarysime. Kita vertus, truputį nesupratau to skubėjimo“, – teigė R. Karbauskis.

Anot jo, racionaliau būtų apkaltą I. Rozovai inicijuoti, kai savo tyrimą baigs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

I. Rozova yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė. Ši partija priklauso valdančiajai koalicijai.

Mes tikrai esame šalininkai viską tirti, viską aiškintis ir jokių stabdžių tuose procesuose mes tikrai nedarysime.

Trečiadienį Seimo NSGK priklausantys opozicijos nariai pranešė inicijuojantys apkaltą I. Rozovai dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais.

Šiuo metu rengiamas apkaltos tekstas, kitos savaitės pradžioje planuojama surinkti būtinus parlamentarų parašus.

Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Sprendimą dėl apkaltos komisijos sudarymo balsuodamas priima Seimas.

Apkaltos komisija turėtų atsakyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą dėl sulaužytos priesaikos.

NSGK šiuo metu aiškinasi kausimus ne tik dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galbūt keliamos grėsmės, bet ir Seimo pareigūnų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmus.

Šis tyrimas pradėtas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašydama išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.

Tikisi pritarimo žiniasklaidos rėmimo modeliui

R. Karbauskis tikisi, kad Seimas ketvirtadienį pritars Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti naują žiniasklaidos rėmimo modelį.

Jis atmeta kai kurių politikų ir organizacijų priekaištus, kad projektas nebuvo derintas, neišdiskutuotas.

„Mes dirbome 1,5 metų prie šito projekto. Kažkaip keista dabar, kad kai kurie politikai ir kai kurių organizacijų atstovai bando pasakyti, kad čia nederinta, nedirbta, neišdiskutuota. Projektas tikrai geras. Manau, kad Seimas jį patvirtins. Bus daugiau skaidrumo, ypač kultūros leidiniams atsiranda trejų metų programa, kada bus finansuojami trimečiai projektai, o ne vienų metų projektai. Manau, kad iš tikrųjų bus daugiau aiškumo“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Mes dirbome 1,5 metų prie šito projekto. Kažkaip keista dabar, kad kai kurie politikai ir kai kurių organizacijų atstovai bando pasakyti, kad čia nederinta, nedirbta, neišdiskutuota.

Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas – jomis numatoma įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio tikslas – teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams. Siūloma, kad žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skirtų Seimas.

Planuojama, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėja ir vienintelė jo dalininkė bus valstybė. Jeigu Seimas pritartų, sprendimus dėl fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priimtų Taryba, kurią sudarytų 11 narių.

Pagal siūlomą projektą, kultūros periodinių leidinių srities projektams skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal kultūros ir meno programą galės būti skiriama ir ilgalaikiams kultūros periodinių leidinių projektams, t. y. projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 1 iki 3 metų.

Taip pat siūloma numatyti, kad regionų informacinio skatinimo programai skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 35 procentus (iš jų vietinės ir regioninės periodinės spaudos srities projektams skiriama ne mažiau kaip 25 procentai, o vietinių ir regioninių radijo ir televizijos srities projektams – ne mažiau kaip 8 procentai) Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų.

Ankstesnės valdžios į aplinkosaugą žiūrėjo pro pirštus

R. Karbauskis sako, kad pastaruoju metu į viešumą kylantys vis nauji taršos atvejai rodo, jog ankstesnės valdžios į aplinkos apsaugą žiūrėjo pro pirštus.

„Visi faktai, kurie nustatomi dabar, ir kiekvieną dieną vis nauji rodo, kad anksčiau valdžios žiūrėjo į tai pro pirštus. Mūsų sprendimai dabar yra kategoriški galbūt ir labai konkretūs, suteikiant papildomus instrumentus aplinkosaugininkams. Laukia labai rimti tyrimai, kas turi atsakyti iš tų žmonių, kurie iš tikrųjų turėjo stebėti situaciją“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Paklaustas, ar palaikys opozicijos siūlymą atlikti auditą aplinkos apsaugos srityje, jis sakė, kad frakcija palaikys „visus tyrimus, kurie gali pagerinti situaciją.“

„Visus tyrimus, kurie gali pagerinti situaciją, palaikysime. Tik tiek, kad keista truputį, kad kolegos siūlo tai, kada aišku, kad kai kurie dalykai klostėsi ir tuo laikotarpiu, kai kolegos konservatoriai buvo valdžioje. Jie to paprasčiausiai nepastebėjo“, – tikino jis.

ELTA primena, kad organizacija „Lašišos dienoraštis“ sekmadienį paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matomas iš „Vilniaus vandenų“ nuotekų valyklos į Nerį atitenkantis nešvarus vanduo.

Sausį Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.

Praėjusių metų spalį kilo gaisras Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“. Gaisrą pavyko užgesinti po 10 dienų.