R. Karbauskis: „valstiečiai“ nesvarsto trauktis iš partijų susitarimo dėl gynybos

„Mums kol kas nekyla klausimų dėl to, kad reikėtų svarstyti klausimą dėl pasitraukimo iš susitarimo dėl gynybos“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikas.

Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš parlamentinių partijų susitarimo dėl gynybos. Tokį sprendimą partija priėmė Seimui pateikimo stadijoje nubalsavus už Viešojo saugumo tarnybos (VST) prijungimą prie policijos. Jų teigimu, ši reforma silpnina krašto gynybą.

Tuo metu R. Karbauskis tvirtino abejojantis, kad VST prijungimas prie policijos turėtų reikšmingos įtakos nacionaliniam saugumui.

„Mane šiek tiek stebina to klausimo (VST prijungimo prie policijos – BNS) susiejimas su susitarimu dėl krašto saugumo. Jų motyvas yra, kad neva kenkiama saugumui, bet pačios institucijos ir jų tikslai nevisiškai tiesiogiai susiję su gynyba“, – sakė LVŽS lyderis.

„Manau, kad tai galbūt susiję labiau su tuo, kad Saulius Skvernelis (demokratų vadovas – BNS) turi kokių nors asmeninių ryšių su tam tikrais pareigūnais, kurie šitoje reformoje gali nukentėti ar kas nors panašaus. Kiek jį pažįstu, jis labai dažnai daro sprendimus, kada užkliudomi jo asmeniniai interesai, jo asmeniniai draugai. Visa politika ten draugų draugų, sistema tokia sukurta, ir partijoje, matyt, yra žmonių, kurie arba buvo toje struktūroje“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Čia jų sąžinės reikalas, kaip jie mano, taip bus. Kita vertus, nemanau, kad čia didelis praradimas šitam susitarimui, nes tas susitarimas yra palaikomas visų“, – pridūrė jis.

R. Karbauskis ir S. Skvernelis praėjusią kadenciją buvo bendražygiai, kartu dalyvavo 2016 metų Seimo rinkimuose ir po jų formavo Vyriausybę. 2020 metais S. Skvernelis į parlamentą išrinktas pagal LVŽS sąrašą, tačiau 2021 metais jis su keliais bendražygiais paliko „valstiečius“ ir įkūrė Demokratų frakciją Seime, vėliau – partiją.

Pernai liepos 15 dieną susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai. Vėliau prie susitarimo prisijungė opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, iš pradžių dokumento nepasirašiusi, nes iš principo oponavo valdančiųjų politikai.

Partijos susitarimu įsipareigojo krašto apsaugai skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.