Prisidirbo ne VSD, o pats V. Bakas?

Laukia išvadų

Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) beveik keturias valandas posėdžiavo Valstybės saugumo departamente (VSD), kur toliau buvo aiškinamasi, kiek tikra Seimo nario, buvusio NSGK pirmininko Vytauto Bako paviešinta informacija apie galimai neteisėtą politikų bei jos aplinkos sekimą vykstant prezidento rinkimams. Komiteto nariai teigia išvadas pateiksiantys artimiausiu laiku, tačiau šiandienos informacija neduoda pagrindo teigti, kad VSD prasilenkė su įstatymais.

Praėjusią savaitę naujienų agentūra BNS paskelbė, kad per praėjusius prezidento rinkimus VSD galimai tikrino kandidato Gitano Nausėdos komandą. Visgi internetinio portalo Delfi paviešintas slaptas VSD darbuotojo, vienos iš valdybų viršininko, įgavusio pranešėjo statusą, rašytos ataskaitos Seimo NSGK kopija leidžia daryti prielaidą, kad joje eina kalba ne tik apie G.Nausėdos rinkimų komandos narių tikrinimą.

Pranešėjo rašte įdomi ir dar viena aplinkybė: VSD surinkta informacija turėjo perduota "Jam". Ar tai galėjo būti pats S.Skvernelis? Ir kodėl V.Bakas kreipėsi į STT, o ne į komiteto narius?

O ir pats VSD direktorius Darius Jauniškis atviravo, kad netikrinta tik vieno kandidato į prezidentus aplinka.

Neatitinka tikrovės

Pranešėjas raštą V.Bakui įteikė praėjusiųjų metų balandžio 25 dieną. Tuo metu politikas buvo kandidato į prezidentus Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovas. Taigi jis gavo informaciją, kad buvo domimasi priešininko štabo nariais. Pranešėjo rašte įdomi ir dar viena aplinkybė: VSD surinkta informacija turėjo perduota "Jam". Ar tai galėjo būti pats S.Skvernelis? Ir kodėl V.Bakas kreipėsi į STT, o ne į komiteto narius?

"Į šį klausimą gali atsakyti tik pats V.Bakas. Įstatymas jį, kaip tuometinį NSGK pirmininką įpareigoją su gautais dokumentais supažindinti komiteto narius. Jis dokumentą nuslėpė. Ar S.Skvernelio naudai? Kieno naudai, tai jau kiti gali interpretuoti. Faktas lieka faktu – komitetas realiu laiku apie šį pranešimą nežinojo, nors kaip parlamentinės kontrolės institucija turėjome sužinoti", – pastebėjo NSGK komiteto narys Arvydas Anušauskas.

Pašnekovo teigimu, keistai atrodo ir kita situacija. Komitetui, o prieš tai Seimo valdybai nusprendus, kad nėra pagrindo sudaryti specialią komisiją pranešėjo informacijai tirti, ar VSD nepažeidė savo įgaliojimų, pranešėjo rašto kopija buvo paviešinta. Šio rašto iki tol nebuvo regėję ne tik NSGK, bet ir Seimo valdybos nariai.

"Dokumentas komitete buvo įregistruotas, kai viešumoje pasirodė publikacija, išsamiai atpasakojanti slapto rašto turinį. Kai kuriems komiteto nariams žurnalistai skambino dar iki publikacijos pasirodymo. Taigi slapto dokumento paviešinimo istorijoje yra tik viena galimybė – raštą žurnalistams perdavė V.Bakas. Pagal įrašus galima konstatuoti, kad Seimo nariai neskubėjo susipažinti su dokumentu, galimai nujausdami, kad klostosi neaiški situacija. Galimai bijojo būti apkaltinti informaciją nutekinus spaudai", – teigė A.Anušauskas.

A.Anušauskui kyla pagrįstų įtarimų, kad slaptą dokumentą galėjo paviešinti pats V.Bakas.

Pranešėjo rašte – tikra faktinių aplinkybių painiava. Minimos datos visiškai nesutampa su įvykiais. Jei 2018 metų liepos viduryje, kaip teigiama, VSD pavaduotojas pranešėjui liepė surinkti informaciją apie vieno iš kandidatų į prezidentus artimą aplinką, tuo metu nė vienas asmuo nebuvo viešai pasiskelbęs dalyvausiantis rinkimuose.

"Datų ir įvykių nesutapimą galbūt galima paaiškinti, kad pranešėjas disponuoja tik savo darbo fragmentu, galbūt tai susiję su faktu, jog nuo įvykių praėjo nemažai laiko. Panašu, kad pranešėjas surašė, kaip jam atrodė, o mes bandome surasti galus. Galų galime ir nesurasti. Dabar mes galime tik spėlioti. Taigi kodėl taip yra, klausimus reikėtų skirti pranešėjui. Pasikartosiu, jis disponavo tik fragmentu informacijos, o nori pateikti, kad tai VSD veiksmų visuma", – sakė A.Anušauskas.

"Kauno dienos" kalbintas NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas taip pat užsiminė, kad raštas jam kelia abejonių – ar būtent pranešėjas jį rašė: "Raštas surašytas "negramatnai". Yra tam tikra raštvedybos tvarka, ją puikiai žino žvalgybininkai – rašoma argumentuotai, mintys dėstomos pakankamai sklandžiai, nurodomi tyrimų objektai, jau nekalbant apie tyrimo priemones. Tuo tarpu šiame rašte viso to pasigendama".

Visgi komiteto nariai išvažiuojamajame posėdyje VSD iš pranešėjo išgirdo, kad jis prisiima slapto rašto autorystę.

Nusitaikė į VSD vadą?

"Mano nuomone, net nėra abejonių, kad pažyma paviešinta specialiai baigiantis VSD vadovo kadencijai. Kai mes svarstėme šį klausimą uždarame komiteto posėdyje, visuomenė apie tai dar nieko nežinojo. Prokuratūra ir STT pristatė tikrinimo eigą, kaip tikrino, buvo aiškiai įrodyta, kad VSD vadovų duotos užduotys pavaldiniams tikrinti kandidatų aplinką nebuvo politizuotos. Jau tada tapo aišku, kad V.Bakas nesutinka su tokiomis tarnybų išvadomis ir imsis politizuoti įvykius. Taip ir atsitiko. Ir atsitiko likus tik mėnesiui iki D.Jauniškio kadencijos pabaigos", – pasakojo A.Anušauskas.

Jo teigimu, eiliniai žmonės ir pareigūnai apie tą patį atvejį kalba skirtingai, nes skirtingai jį supranta. Paprasti žmonės sąvoką "sekimas" supranta kaip įvykių sekas nuo telefoninių pokalbių pasiklausymo iki fizinio sekimo: "Sekimas pradedamas turint tik ypatingai svarbius pagrindus, o ne turint pavardes. Tuo tarpu sąrašuose pateiktos kultūros darbuotojų pavardės gali sukelti tik šypseną. Kitaip sakant, reikia naudotis profesionalų žodynu, priešingu atveju galima daryti absurdiškas išvadas".

"VSD kaip institucija ir sukurta, kad rinkimų metu stebėtų aplinką, tirtų, ar nėra grėsmių šalies saugumui. Tai ypač aktualu prieš rinkimus. Jei būtų gauta informacija, kad informaciją rinko STT, kurios funkcija yra kovoti su korupciją, tada būtų skandalas. Šiai dienai man kyla daug klausimų: kodėl informacija paviešinta dabar, prieš rinkimus, prieš VSD vadovo skyrimo kadenciją, kodėl beveik metus laukta, kodėl V.Bakui, kandidato į prezidentus štabo vadovui, pranešėjas pateikia informaciją prieš pat prezidentinius rinkimus? Galbūt buvo planuota, kad informacija bus paviešinta būtent tada?", – svarstė D.Gaižauskas.

Ne pirmas kartas

Paklaustas, kaip būtų galima vertinti aplinkybę, jog V.Bakas pareiškėjo rašto nepateikė nei Seimo valdybai, nei NSGK, kaip to reikalauja įstatymas, D.Gaižiūnas prisipažino, jog ši aplinkybė jam kelia kai kurių panašumų su kita, Seimo narės Irinos Rozovos istorija. Seimo sudaryta komisija tiria, ar politikė nėra bendradarbiavusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

"Manau, kartojasi situacija su Seimo nare I.Rozova. Tada apie šią politikę V.Bakas informacijos, gautos iš VSD, nepateikė nei komitetui, nei Seimo pirmininkui. Kai informacija buvo pralaikyta pusantrų metų iš faktai iškilo į viešumą, paaiškėja, kad V.Bakas kreipėsi į Seimo pirmininką ir priimamas sprendimas niekam nieko nesakyti. Šiuo atveju analogiška situacija – beveik metus tyli, ir tik tada prabyla. Taigi reikia aiškintis, ar pareiškėjo pateikta informacija nuo komiteto slėpta tyčia, ar netyčia", – teigė D.Gaižauskas.

NSGK pirmininkas D.Gaižauskas neslėpė, kad kyla daug įtarimų, kodėl dabar bandyta sukelti VSD skandalą.

Pašnekovas akcentavo ir dar vieną problemą: pranešėjo teikta informacija paviešinta pažeidžiant įstatymus: "Jei bus nustatyta, kad dėl informacijos paviešinimo kaltas V.Bakas, tai turėtų vertinti teisėsaugos institucijos. Manau, taip pat turėtų būti aiškinamasis, kodėl V.Bakas pasidarė pranešėjo rašto kopiją, kuri vėliau nukeliavo žiniasklaidai".

Prezidentas pasitiki

"Kauno dienai" paprašius išsakyti Prezidentūros nuomonės, ar pareiškėjo rašte minimas asmuo "Jis" kartais negali būti būsimasis kandidatas į prezidentus premjeras S.Skvernelis, atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis atsiuntė diplomatišką atsakymą: "Prezidentas pasitiki visomis svarbiausiomis valstybės institucijomis. Prezidentas neturi informacijos, kuri leistų suabejoti jų patikimumu. Šios tarnybos yra itin svarbios identifikuojant Lietuvai nedraugiškų valstybių veiklą ir apsisaugant nuo jų įtakos šalies gyvenimui. Prezidento nuomone, įrodymais nepagrįstos informacijos skleidimas turėtų būti traktuojamas kaip bandymas diskredituoti svarbiausias institucijas. O siekis mažinti visuomenės pasitikėjimą jomis kelia pavojų šalies valstybingumui".

Skandalą sukėlęs politikas buvo kandidato į prezidentus S.Skvernelio rinkimų štabo vadovas.

Prezidentas G.Nausėda yra viešai pareiškęs, jog pasitiki pirmą kadenciją baigiančiu D.Jauniškiu ir turi du kandidatus, kuriuos siūlys į VSD direktoriaus pareigas.

Redakcijai paprašius pakomentuoti pareiškėjo rašte nurodytą faktą, kad kandidato į prezidentus G.Nausėdos komandos nariai VSD tikrinti dar prieš mėnesį, nei buvo viešai įvardyti, A.Bubnelis atsakė taip pat diplomatiškai: "STT bei Generalinė prokuratūra buvo informavusi Prezidentą apie vykdytą tyrimą bei pristatė jo rezultatus. Jų vertinimu, tyrimo metu nustatyta, jog nusikaltimo sudėties nėra. Visų svarbiausių šalies žvalgybos bei specialiųjų tarnybų veikla yra griežtai reglamentuota įstatymais bei kitais teisės aktais. Tačiau tikrai verta diskutuoti apie papildomus tokių institucijų veiklos reglamentavimo saugiklius, pavyzdžiui, Ombudsmeno institucijos įkūrimą, kurie tuo pačiu leistų dar labiau padidinti visuomenės pasitikėjimą jomis".

Pats V.Bakas tyli

"Kauno diena" bandė susisiekti su tariamą sekimo skandalą sukėlusiu parlamentaru V.Baku. Politikas tarnybinio telefono nekėlė. Susisiekus su jo padėjėja, buvo pasakyta, kad politikas labai užsiėmęs ir paprašyta klausimus pateikti raštu – į juos būtinai bus atsakyta. Deja, atsakymų redakcija taip ir negavo.

Pateikiame klausimus, į kuriuos V.Bakas vengė atsakyti.

Į Jus VSD pranešėjas raštu kreipėsi 2019 04 25. Tuo metu buvote S.Skvernelio rinkimų štabo vadovas. Ar nekilo minčių, kad rašte įvardytas asmuo "Jis" gali būti S.Skvernelis?

Kaip galite paaiškinti faktą, jog duomenys apie neįvardyto kandidato į prezidentus rinkimų komandą pradėti rinkti 2018 07 13., kai kandidatai tokiais pradėjo oficialiai skelbtis tik rugsėjį? Ar tai negalėtų reikšti, kad "valstiečiai" kandidatus į rinkimų štabą rinko žymiai anksčiau, nei buvo paskelbtas kandidatas?

Pranešėjas raštu kreipėsi balandžio 25 d. Gegužės pabaigoje, vykstant antram rinkimų turui, jūs pareiškėte balsavęs už I.Šimonytę, o liepos 9 d. palikote "žaliųjų" frakciją. Ar tokie jūsų apsisprendimai negali būti sietini su minėtu raštu?

Būsimasis prezidentas G.Nausėda pareiškė kandidatuosiantis 2018 09 16, o komandą pristatė 2019 02 05. Tuo tarpu rašte teigiama, jog pranešėjas faktą, kad buvo tikrinami komandos nariai, sužinojo 2019 01 22. – tikėtina, jog prieš mėnesį iki komandos pristatymo. Kuo – telefoniniais pasiklausymais, įfiltravimu – būtų galima paaiškinti šį faktą?

Pranešime minima, jog ieškant kompromituojančios V.Ušacką informacijos, viešuosiuose informacijos šaltiniuose reikia ieškoti raktiniais žodžiais "Ušackas, Žiemelis, penkiasdešimtmetis". Pagal šiuos raktinius žodžius jokios informacijos nėra – kaip tai galite paaiškinti?

Pranešime teigiama, jog rinkti kompromituojančią medžiagą buvo pavesta 2018 09 25. Tuo tarpu Ž.Pavilionis rugsėjo 17 d. viešai paskelbė nedalyvausiantis rinkimuose. Ar logiškas toks pavedimas?

Pranešėjo raštą NSGK jūs užregistravote kovo 4 d. Kaip galite paaiškinti faktą, jog BNS minimą raštą gana plačiai, paminint 39 pavardes, kurias žurnalistai turėjo patikslinti, paviešino 9.03 val.?

Ar šie keisti datų bei veiksmų sutapimai/nesutapimai negali suponuoti minties, jog kai kurie pranešime minimi faktai neatitinka tikrovės?

Komentaras

Dovilė Šakalienė

Seimo NSGK narė

Komitete jau išsiaiškinome, kad VSD neperžengė įstatymo ribų, elgėsi teisėtai, surinkta informacija apie kandidatų į prezidentus aplinką nebuvo pateikta pateikta galimam užsakovui, nors pareiškėjo rašte ir tvirtinama, kad bus pateikta paslaptingam "Jam".

Man keista, jog V.Bakas apie pranešėjo raštą neinformavo komiteto, juo labiau, kad raštas adresuotas ne NSGK pirmininkui V.Bakui, o komitetui. Tačiau svarbesnis klausimas – kaip nutiko, kad informacija perduota asmeniui, kuris tuo metu buvo vienas iš aktyviai veikiantis vieno iš pagrindinių kandidatų į prezidentus S.Skvernelio štabo vadovui. Ar čia nėra interesų konfliktas? Mano manymu, interesų konfliktas yra. Ar komiteto pirmininkas neturėjo nusišalinti nuo tokios informacijos nagrinėjimo ir informaciją perduoti kitiems komiteto kolegoms? Manau, STT turėtų įvertinti situaciją, kodėl VSD atstovas informaciją perduoda aktyviai veikiančiam rinkimų štabo vadovui.

Valstybės gynimo tarnyba yra patvirtinusi žvalgybos informacijos poreikius, tarp kurių – ir rinkimų, politinių procesų, politikų aplinkos, kuriai įtaką gali daryti vidaus ir išorės veiksniai, kurie gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, stebėjimas. Tai yra oficialūs įpareigojimai, kuriuos VSD privalo vykdyti. Būtent taip jis elgėsi ir šįkart.

Dabar egzistuojanti tvarka nenumato galimybės perduoti duomenų politikui. Sakykime, politikas pareikš turintis duomenų, kad kito politiko aplinkoje yra asmenų, galinčių kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Įstatymas nenumato, kad atlikus tyrimą informacija būtų pateikta pareiškėjui – ar buvo imtasi veiksmų, kokie rezultatai nustatyti.

Įdomus sutapimas: slaptas pranešimas paviešinamas baigiantis ne tik VSD vadovo kadencijai, bet ir netrukus prasidėsiančiam Žvalgybos įstatymo pataisų svarstymui. Pataisomis norima suteikti daugiau galių žvalgybai, nes kitų Europos Sąjungos valstybių analogiškos institucijos turi daugiau galių, negu mūsų VSD. Kaip parodė nušalintojo prezidento Rolando Pakso pavyzdys, jei prevenciškai nebūna nustatyti asmenys, kurie gali kelti grėsmę, pasekmės valstybei gali būti labai liūdnos. Klausimas, ar tariamu sekimo skandalu norėta pašalinti gerai dirbančios žvalgybos institucijos vadovą, diskriminuoti pačią instituciją, ar norima paveikti Žvalgybos įstatymo pataisų svarstymą?