Prieš Gynybos fondo paketo pateikimą – Seimo narių ginčai dėl procedūrų

Opozicija grasino, kad valdantiesiems neleidžiant užduoti ministrei klausimų dėl kiekvieno įstatymo pakeitimų, gali būti balsuojama prieš paketą.

Už tai, kad už kiekvieną paketo įstatymo projektą būtų balsuojama atskirai, balsavo 47 parlamentarai, kad iškart už visus – 57, dar trys susilaikė.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė pareiškė, kad toks balsavimas parodė, jog politikai dėl fondo formavimo nenori tartis.

„Šis balsavimas parodo, ar norima susitarti dėl fondo“, – tvirtino ji.

Mišrios Seimo grupės atstovė Rita Tamašunienė priekaištavo, kad projektų svarstymas strigs komitetuose.  

„Valstietis“ Dianius Gaižauskas piktinosi, kad paketas „stumiamas buldozeriu“: „Ir greičiausiai gausite neigiamą poziciją iš opozicijos.“

G. Skaistė pareiškė, kad paketas teikiamas ne politikų ginčams, o ieškoti lėšų šalies gynybos finansavimui iki 3 proc. BVP.

„Paketas pateiktas ne politiniam pasišpilkavimui, o kad būtų pasiekti 3 proc. gynybos finansavimas“, – teigė ji.

Šis balsavimas parodo, ar norima susitarti dėl fondo.

Vyriausybė Seimo prašo Gynybos paketą svarstyti skubos tvarka.

Pakeitimais papildomų lėšų gynybai ketinama surinkti vienu punktu iki (16 proc.) didinant pelno mokestį, nuo 5 iki 6 proc. padidinant mažų įmonių lengvatinį pelno mokestį, įvesti vadinamąją 6 centų „gynybos dedamąją“ (5 centų akcizas ir 1 cento PVM) automobilių kurui, papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus.

Be to, siūloma nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų mažinti metinių pajamų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu, o tai reiškia, dalies smulkių verslininkų apmokestinimas didėtų.

Tarp paketo siūlymų – atsisakyti specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu. Pataisos numato, kad iš pajamų būtų atskaitoma 75 tūkst. eurų lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų, jeigu jų išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus nuliui, ir 10 tūkst. eurų, kai CO2 viršija 200 gramų kilometrui.

Finansų ministerijos skaičiavimais, 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. BVP siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.