„Tų reikšmingų skirtumų tikrai nėra, mes daugelį klausimų vertiname panašiai“, – po susitikimo Prezidentūroje penktadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Tokie susitikimai nebūtinai turėtų būti reguliarūs, tačiau galiu pažadėti, kad tai tikrai ne paskutinis tokio pobūdžio susitikimas“, – pridūrė jis.

Pasak šalies vadovo, susitikime aptarti dvišaliai santykiai su JAV, Vokietija, Lenkija, išėjimas iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, pasirengimas Hagos NATO viršūnių susitikimui, parama Ukrainai.

„Turėjome konstruktyvų pokalbį dėl paramos Ukrainai, kaip mes ketiname įgyvendinti savo anksčiau duotus pažadus Ukrainai, tiek kaip atskira valstybė, tiek ir Europos Sąjunga kaip visuma“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuva yra įsipareigojusi suteikti Ukrainai ilgalaikę paramą – ne mažiau 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Po susitikimo Prezidentūroje opozicija sutaria: konsensusas dėl gynybos yra

Po penktadienį Prezidentūroje vykusio aukščiausių šalies politikų susitikimo opozicinių partijų lyderiai sako matantys sutarimą gynybos klausimais.

„Pagrindiniais strateginiais klausimais, man rodos, tiek Prezidentūros, tiek Vyriausybės, tiek parlamentinių partijų praktiškai visų nuomonės sutampa“, – po susitikimo žurnalistams sakė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Matome prasmę tartis ir matome prasmę prioritetizuoti gynybos klausimus, saugumo klausimus ir, na, tokį vieningą signalą siųsti tiek parlamentinės diplomatijos formatuose, tiek Vyriausybės lygmeniu, mūsų pagrindiniams sąjungininkams ir partneriams“, – pridūrė ji.

Be parlamentinių partijų vadovų, susitikime dalyvavo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, premjeras Gintautas Paluckas, Seimo Užsienio bei Europos reikalų komitetų pirmininkai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.

„Turbūt aš nenustebinsiu pasakydamas, kad opozicija irgi turi savo supratimą, savo matymą, bet kur nėra nuomonių išsiskyrimo, tai bendrai dėl poreikio skirti lėšas gynybai, dėl to, kad reikia ir skolintis, ir naudot galimybes dėl Mastrichto kriterijų atidėjimo, kad reikia galvoti, kaip čia panaudoti mūsų gynybos pramonės kūrimui“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikė Rita Tamašunienė sakė, jog kalbant apie gynybą visuomenei svarbu žinoti, kur krašto apsaugai skiriamas lėšas planuojama panaudoti.

„Tai vienas svarbiausių momentų, bet, sutarėme, kad gynybos pramonės stiprinimas, darbo vietų kūrimas, tai yra ta kryptis ir taip pat darbas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis, siekiant didesnio finansavimo būtent Lietuvai“, – kalbėjo politikė.

Po susitikimo su šalies politikais, prezidentas G. Nausėda teigė, kad reikėtų įtvirtinti nacionalinį principą, jog peržiūrint biudžetą išlaidos gynybai ir parama Ukrainai yra neliečiamos ir gali būti tik didinamos.

Ekonominės sankcijos Rusijai ir Baltarusijai

Paklaustas apie siekį turėti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas, partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas tikino, kad konservatoriai tokį siūlymą Seime palaikytų.

„Aš pritariu minčiai, kad mes turim turėti nacionalinių sankcijų mechanizmą ir jeigu URM pasiūlys tokį mechanizmą, mes jam pritarsim. Manau, išmintingas sprendimas. Turi turėti valstybė ir tokį instrumentą. Mes apie tai kalbėjom jau kelis metus“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras.

Taip jis kalbėjo Lietuvai siekiant turėti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas, jeigu jų nebeliktų Europos Sąjungos (ES) lygiu. Kaip rašė BNS, tą numatančiomis pataisomis siekiama papildyti šiuo metu Seime svarstomą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą, numatantį jų pratęsimą dar vieneriems metams iki 2026-ųjų gegužės.

Jog būtina taikyti ekonomines sankcijas, pritarė ir A. Veryga, tačiau įžvelgė ir potencialių problemų.

„Problema kyla kur – jeigu Lietuva tampa vienintele sankcijų taikytoja ir tai reiškia, kad tos sankcijos būna arba apeinamos, arba neįgyvendinamos“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

„Viena, matyt, yra pademonstruot savo asmeninę nuostatą kaip valstybės, kaip mes žiūrim į Rusiją, į Baltarusiją, ir kaip mes žiūrim į santykius su jais. Bet ką valstybė privalo padaryti – ir čia jau opozicija nepadarys – tą turi padaryti Vyriausybė, valstybių vadovai, kurie susitinka Vadovų taryboj, kalbėtis, kad tai būtų ne tiktai mūsų iniciatyvos, kad sankcijos išliktų“, – teigė jis.

Ekonominės sankcijos Kremliui baigia galioti liepos pabaigoje, tačiau pratęsiant ribojimus šiai šaliai Bendrija pastaruoju metu susidūrė su Vengrijos prieštaromis, tad baiminamasi, jog tai gali kartotis ir ateityje.

„Girdėjom, kad iš tikrųjų yra problemų, kaip visada su Vengrija, kuri priešinasi. Ir tada natūralu, kad reikia ieškot formatų, kur, tarkim, Vengrija galbūt kažkur nedalyvauja, bet tariasi daugiau ES valstybių, tame tarpe ir Lietuva“, – siūlė A. Veryga.

Kaip skelbė BNS, pirmą kartą nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Seimas įvedė 2023 metais. Pernai jos atnaujintos ir pratęstos. Jas imta taikyti reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei Baltarusijos dalyvavimą jame.

Sankcijos daugiausiai apima ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pratęsiant jas šiemet kilo parlamentarų diskusijos dėl įstatyme įrašyto rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos ribojimo draudimo.

Tuo metu ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 16 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.

G. Nausėda ragina vadovautis oficialia informacija dėl JAV karių perdislokavimo

Prezidentas G. Nausėda penktadienį paragino nekreipti dėmesio į žiniasklaidos pranešimus apie galimą Jungtinių Valstijų karių perdislokavimą Europoje ir kliautis oficialia informacija.

„Aš siūlyčiau visiems pirmiausia vadovautis ne kažkokiais vienos ar kitos žiniasklaidos priemonės pranešimais, kurie kartais būna sensacingi, atkreipia visų dėmesį, bet vadovautis oficialia informacija“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė G. Nausėda.

„Pagal tai, kokią mes situaciją turime šiandien, jokių sprendimų dėl JAV pajėgų redislokavimo rytiniame NATO flange, konkrečiai Lietuvoje, nėra“, – pridūrė jis.

Amerikiečių televizija NBC šią savaitę skelbė, kad Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Anot žiniasklaidos priemonės šaltinių, kariai galėtų būti atitraukti iš Lenkijos ir Rumunijos.

Pasak G. Nausėdos, JAV vertina Lietuvą kaip draugišką partnerį. Prezidento teigimu, tą įrodo faktas, kad naujasis Vašingtono ambasadorius NATO su vienu pirmųjų susitiko su Lietuvos nuolatiniu atstovu Deividu Matulioniu.

Kaip skelbia NBC, svarstomi atitraukti daliniai yra dalis 20 tūkst. karių, kuriuos buvusio JAV vadovo Joe Bideno (Džo Baideno) administracija dislokavo 2022 metais, kad sustiprintų su Ukraina besiribojančių šalių gynybą po Rusijos invazijos.

Lietuva jau kurį laiką sako esanti šalyje pasiryžusi priimti daugiau JAV karių.

JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.

BNS jau rašė, kad šiuo metu šalyje tarnauja apie tūkstantį amerikiečių karių.

P. Peleckio / BNS nuotr.

G. Nausėda „aušriečių“ dalyvavimą mitinge dėl NT mokesčio vadina nelogišku

Keliems šimtams „Nemuno aušros“ atstovų ketinant dalyvauti proteste prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį, prezidentas G. Nausėda tokį valdančiosios partijos atstovų žingsnį vadina nelogišku.

„Suprantu, kad politinė partija ir dalyvauja šituose mokesčių pakeitimų pasiūlymuose arba jų formulavime“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė prezidentas.

„Vienu metu ir kurti, ir oponuoti tam, ką kuri, yra ganėtinai nelogiškas dalykas“, – pridūrė jis.

G. Nausėda sako suprantantis, kad diskutuojant dėl NT mokesčio, kyla nesutarimų dėl jo „grindų“ nustatymo, kitaip tariant, kokios vertės turtas dar būtų neapmokestinamas.

„Aš visada pasisakiau už tai, kad šitas neapmokestinamo turto „grindų“ rodiklis būtų taikomas, (...) turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų. Gal tai galėtų būti ir didesnė suma“, – kalbėjo prezidentas.

„Principas turi būti labai paprastas ir jis turi būti socialinis – tie, kurie turi mažesnes pajamas ir mažesnį turtą, turėtų mokėti mažiau negu tie, kurie to turto turi daug ir yra pajėgūs už tą turtą susimokėti“, – teigė jis.

Pasak šalies vadovo, jam nesinorėtų, kad NT mokestis sukeltų „tokį neigiamą rezonansą“.

„Visuomenės išsiskaidymo ir destabilizavimo mums mažiausiai reikia šioje geopolitinėje situacijoje“, – sakė G. Nausėda.

Vienu metu ir kurti, ir oponuoti tam, ką kuri, yra ganėtinai nelogiškas dalykas.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis anksčiau BNS sakė, kad balandžio pabaigoje Vilniuje rengiamoje protesto akcijoje prieš NT mokesčio plėtimą ketina dalyvauti ir keli šimtai „aušriečių“ narių, tarp jų ir frakcijos Seime atstovai.

Seimo pirmininko ir demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio teigimu, „aušriečiai“ turi teisę dalyvauti mitinge, tačiau tai nėra įprasta, premjeras Gintautas Paluckas tokį „aušriečių“ žingsnį teigė vertinantis kaip „demokratinio proceso dalį“.

R. Žemaitaičio nuomone, protestas yra nukreiptas ne prieš dabartinius valdančiuosius ir G. Palucko vadovaujamą Vyriausybę, bet prieš buvusios ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vykdytą politiką.

Tuo metu mitingo organizatorius Raimondas Šimaitis BNS tvirtina, kad protesto akcija rengiama būtent prieš šios valdančiosios koalicijos planuojamus pokyčius dėl NT mokesčio.

Mitingas dėl planuojamo NT mokesčio rengiamas balandžio 27 dieną. Pasak organizatoriaus, tai bus „didžiausias visų laikų protestas prieš valdžią“.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Po priesaikos Prezidentūroje pirmąkart apsilankęs R. Žemaitaitis: kavos išgėriau, sausainį suvalgiau, viskas gerai

Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis pirmą kartą po naujojo Seimo priesaikos pernai lapkritį penktadienį apsilankė Prezidentūroje, kur dalyvavo aukščiausių politikų susitikime su šalies vadovu G. Nausėda.

G. Nausėda „aušriečių“ įtraukimą į valdančiąją daugumą yra pavadinęs klaida, o R. Žemaitaitis nedalyvavo vasarį G. Nausėdos iniciatyva vykusiame susitikime Prezidentūroje dėl krašto apsaugos klausimų.

„Neblogai, užeini karts nuo karto, tai šį kartą buvo proga, – žurnalistams po susitikimo penktadienį sakė R. Žemaitaitis. – Kadangi praėjusį kartą nebuvau, buvau išvykęs, tai šį kartą apsilankiau, kavos išgėriau, sausainį suvalgiau, viskas gerai.“

„Bet, žinokite, Gintautas Paluckas vaišingesnis“, – juokavo politikas.

„Manau, kad tas susitikimas buvo labai geras“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Jis tvirtino, kad per susitikimą aptarti ir užsienio politikos klausimai, įskaitant santykius su JAV, Lenkija, Europos Sąjungos reikalai, pasirengimas pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais, šiemet vyksiantis NATO viršūnių susitikimas Hagoje.

Paklaustas, ar palaikytų siūlymą Lietuvai būti pasirengus vienašališkai įvesti ekonomines sankcijas invaziją Ukrainai tęsiančiai Rusijai, jeigu ES nesutartų dėl jų pratęsimo liepos pabaigoje, R. Žemaitaitis teigė, jog užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pristatė kelis su tuo susijusius variantus.

„Nereikia skubėti, ministras pasiūlė tris galimus šitoje istorijoje variantus, tai, matyt, reikia palaukti, koks gali būti ES sprendimas, ką gali mūsų valstybė, ką gali kelios valstybės sudėjus“, – kalbėjo „aušriečių“ lyderis.