Prezidentūra: tikėtina, kad ES sankcionavo A. Lukašenkos turtą

Prezidentūra nesutinka, kad Europos Sąjungos skelbiamos sankcijos nedemokratiniam ir brutaliai žmogaus teisės pažeidinėjančiam Aliaksandro Lukašenkos režimui neturi realaus poveikio.

Pasak Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais Astos Skaisgirytės, turima duomenų, kad ES sankcionavo tariamo Baltarusijos prezidento nuosavybę bendrijoje. Kita vertus, akcentuoja patarėja, sunku tikėti, kad pavyktų sankcijas Baltarusijai skelbti tokiose tarptautinėse organizacijose kaip Jungtinės Tautos. A. Skaisgirytė įsitikinusi, kad savų interesų turinti Rusija tokias pastangas suskubtų vetuoti.

„Aš nesutikčiau su mintimi, kad Europos Sąjungos sankcijos yra neveiksnios. ES sankcijų sąrašuose yra 65 režimui priklausantys žmonės, tarp jų Aliaksandras Lukašenka ir jo sūnus Viktoras Lukašenka. Europos sankcijos priimamos atsižvelgiant į du aspektus: draudimus įvažiuoti į Europos Sąjungą bei nuosavybės įšaldymas ES šalyse, jei ten tos nuosavybės yra“, – „Žinių radijui“ teigė prezidento vyriausioji patarėja.

Pasak jos, esama duomenų, kad į ES juoduosius sąrašus patekę A. Lukašenkos režimui priklausantys žmonės turi turto bendrijoje, kuris šiuo metu turėtų būti sankcionuotas.

„Mūsų žiniomis, nuosavybės sankcionuoti žmonės gali turėti“, – sakė ji.

Europos sankcijos priimamos atsižvelgiant į du aspektus: draudimus įvažiuoti į Europos Sąjungą bei nuosavybės įšaldymas ES šalyse, jei ten tos nuosavybės yra.

Paklausta, ar gali būti taip, kad A. Lukašenkos nuosavybė taip pat buvo įšaldyta, A. Skaisgirytė atsakė, jog tai yra tikėtina.

„Yra manoma, kad taip“, – teigė ji.

A. Skaisgirytė pabrėžė, kad sunku tikėtis, jog ateityje pavyktų rasti platesnių tarptautinių formatų, pagal kuriuos galėtų būti skelbiamos sankcijos prieš taikius protestuotojus brutalią jėgą naudojančiam režimui. Pasak jos, pavyzdžiui, Baltarusijos režimo klausimą spręsti Jungtinių Tautų Organizacijoje neįmanoma vien dėl to, kad savų interesų turinti Rusija bet kokias iniciatyvas, ko gero, vetuotų.

„Ar įmanoma režimą sankcionuoti kitose tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose, manau, kad tai būtų kur kas sudėtingiau. Jungtinių Tautų narės yra net tik Baltarusija, bet ir Rusija. Jeigu Rusija yra suinteresuota remti Baltarusijos režimą, o Rusija, kaip žinoma, turi veto teisę, tai su sankcijomis niekada nesutiks. Realistiškai kalbant, aš labai abejočiau, kad būtų įmanoma tai padaryti“, – pabrėžė A. Skaisgirytė.

Rugpjūtį vykę prezidento rinkimai Baltarusijoje sukėlė mėnesius trunkančią politinę krizę. Pagrindinė opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigia, kad prezidento rinkimai buvo suklastoti ir ji laimėjo 60-70 proc. balsų. Netrukus po rinkimų moteris buvo priversta pasitraukti iš šalies.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino remiamas A. Lukašenka po rinkimų paskelbė savo pergalę ir atsisakė trauktis iš pareigų.

Po rinkimų Baltarusijos opozicija kiekvieną sekmadienį organizuoja masines demonstracijas. Per protestus nuolat sulaikoma šimtai žmonių.

Europos Sąjunga (ES) ir JAV sutinka su opozicija, kad prezidento rinkimai buvo suklastoti A. Lukašenkos naudai, tačiau A. Lukašenka ignoruoja opozicijos raginimus vesti derybas surengti pakartotinius prezidento rinkimus laisvomis ir sąžiningomis sąlygomis, nutraukti policijos smurtą ir paleisti politinius kalinius.

Kalbėsis apie ES biudžetą

Vengrijai ir Lenkijai blokavus 2021–2027 metų ES biudžetą, prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda apie tai kalbėsis susitikime su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

„Prezidentai kalbėsis apie ES einamuosius reikalus, ir tai yra viena mums labai svarbių temų, kad biudžetas būtų patvirtintas ir juo būtų galima naudotis. Kol biudžetas nepatvirtintas, pinigų alokacijų negali vykti, tada įjungiamas vienos dvyliktosios režimas – tik būtinieji mokėjimai. Tai ši situacija nėra naudinga nė vienai ES šaliai, tarp jų ir Lenkijai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ teigė A. Skaisgirytė.

Mūsų pozicija labai aiški – turėtume susitelkti, apeliuoti į sveiką protą ir padaryti tuos būtinus teisinius veiksmus, kuriuos reikia padaryti.

„Mūsų pozicija labai aiški – turėtume susitelkti, apeliuoti į sveiką protą ir padaryti tuos būtinus teisinius veiksmus, kuriuos reikia padaryti“, – pridūrė ji.

Vengrija ir Lenkija pirmadienį blokavo ES 2021–2027 metų biudžetą ir atsigavimo fondą, kadangi jų lėšų skirstymas siejamas su teisinės valstybės principų laikymusi, skelbia „Reuters“.

ES valstybių vyriausybių atstovai pirmadienį susitikimo Briuselyje metu turėjo pritarti 1,8 trln. eurų vertės paketui, tačiau to negalėjo padaryti dėl Varšuvos ir Budapešto veto.

ES pirmininkaujanti Vokietija sakė, kad kvalifikuota balsų dauguma šalių atstovai pareiškė pritarimą sąsajai tarp lėšų ir teisinės valstybės principų pagarbos.

Tačiau balsuojant dėl 1,1 trln. eurų vertės biudžeto ir 750 mlrd. eurų vertės atsigavimo paketo, kuriems reikalingas vienbalsis pritarimas, „dvi ES šalys narės pareiškė abejonių“, sakė Vokietija.

Palies ir žmogaus teisių Lenkijoje temą

A. Skaisgirytės teigimu, šalies vadovas susitikime su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, be kitų temų, kalbėsis ir apie žmogaus teisių principus kaimyninėje šalyje.

„Abortų klausimas arba tai, kas vyksta Lenkijoje – masiniai protestai žmogaus teisių temomis – natūraliai iškils. Žinoma, kalbės“, – antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Skaisgirytė.

Jos teigimu, tiek Lietuva, tiek Lenkija yra aktyviai įsitraukusios ir į procesus Baltarusijoje, kurioje po suklastotų prezidento rinkimų kilus protestų bangai fiksuojama daug žmogaus teisių pažeidimų.

„Kalbame apie žmogaus teises visur, tai nėra nacionalinis objektas – kad tai būtų Lenkijoje ar kažkur kitur. (...) Tai, kas vyksta Lenkijoje, taip pat yra ir tarptautinės bendruomenės dėmesio akiratyje. Jei prezidentas Nausėda visiškai nekalbėtų apie tai, būtų nesuprantama, taigi, žinoma, kad jie kalbėsis“, – teigė A. Skaisgirytė.

Savo ruožtu A. Duda, svarstė ji, gali mūsų šalies vadovui pristatyti savo matymą apie tai, kas vyksta pastaruoju metu Lenkijoje.

„Manome, kad prezidentas Duda tikriausiai pristatys savo matymą, savo situacijos vertinimą – jis, kaip žinoma, pateikė savo teisės projektą, atsižvelgdamas į tą situaciją, kurią sukėlė visuomeniniai protestai. Kol kas tai nebuvo svarstoma, mūsų žiniomis. Pažiūrėsime, kaip prezidentas A. Duda vertins tolesnę savo projekto galimybę būti priimtam. Pokalbis apie tai būtinai bus“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Pasak G. Nausėdos patarėjos, tikimasi, kad visi ES lyderiai gins žmogaus teisių klausimus.

ELTA primena, kad spalio mėnesį Lenkijos Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. TVadinasi, abortas yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Nuo tos dienos šalyje rengiami masiniai protestai. Tokį Lenkijos KT sprendimą pasmerkė Europos Taryba.

Moterų teisių gynimo grupės apytiksliai skaičiuoja, kad 80-120 tūkst. Lenkijos moterų per metus dėl nėštumo nutraukimo vyksta į užsienį. Lenkijoje moterys patiria sunkumų net ir tais atvejais, kai nėštumo nutraukimas yra teisėtas. Nemažai gydytojų atsisako nutraukti nėštumą religiniais pagrindais.

Į Lietuvą antradienį darbo vizito atvyksiantį Lenkijos prezidentą A. Dudą šalies aktyvistės pasitiks protestais. Visuomeninė piliečių iniciatyva Moterų teisių judėjimas Lietuvoje teigia rodysiąs solidarumą su Lenkijos moterimis, protestuojančiomis dėl kaimyninėje valstybėje dar labiau sugriežtinto abortų įstatymo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ožys \\\\\.../////

Ožys  \\\\\...///// portretas
Ne pro šalį ir pasankcijouot ir senmergių gryblo su šik'Onyte,nes pavartė milijardus su 10 proc.palūkanom.

Skaitytojas

Skaitytojas portretas
Tiksliau sakant - turėjo. Bus jam šaudyt savo tautą...

Nuomonė

Nuomonė portretas
Lukašenka ten neturi jokio turto, taigi papūskit jam į uodegą.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių