Prezidentūra: perspėjimo sistema dėl dronų neveikia

Anot jo, šis klausimas bus aptariamas kitą savaitę vyksiančioje Valstybės gynimo taryboje (VGT).

„Iš prezidento pusės buvo pabrėžta, kad antidroninė gynyba turi būti vienas svarbiausių valstybės prioritetų artimiausiu metu, jeigu reikia papildomų pinigų ir papildomo dėmesio, tikrai tas dėmesys bus“, – po prezidento susitikimo su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu pirmadienį sakė D. Matulionis.

„Prezidentas akcentavo, kad išankstinio perspėjimo sistema neveikia tinkamai ir čia paprašėme ministro įdėmiai pasižiūrėti ir sukurti algoritmą, kuris būtų sėkmingas bet kokių dronų įskridimo atveju“, – teigė jis.

Su ministru prezidentas Gitanas Nausėda susitiko po to, kai Utenos rajone sekmadienį sudužo dronas.

Ragina nespekuliuoti

D. Matulionio teigimu, kol kas Krašto apsaugos ministerijai (KAM) dėl antidroninių sistemų diegimo pagalbos nereikia, viskas vyksta pagal planą.

„Yra ir tam tikrų naujų idėjų, kurios tikrai yra sveikintinos, jas reikia tik kuo greičiau įgyvendinti“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

Visgi, anot D. Matulionio, sistemų įsigijimo tempas netenkina nei KAM, nei Prezidentūros.

„Yra ir naujų pasiūlymų, kurie mums pasirodė įdomūs, ypač kalbant apie glaudesnį bendradarbiavimą su Ukraina, kuri turi tikrai didelę patirtį kovoje su dronais“, – teigė D. Matulionis.

Jo teigimu, nėra informacijos, kad tai buvo sąmoningai Ukrainos siunčiamas bepilotis orlaivis į taikinius Rusijos teritorijoje per Lietuvos oro erdvę.

„Nieko negalima atmesti, bet nereikėtų spekuliuoti šita situacija. (...) Su ukrainiečiais kontaktuota, ir ministras kontaktavo su ministru (Mychailo) Fedorovu, artimiausiu metu bus ekspertų grupė siunčiama į Lietuvą“, – sakė D. Matulionis.

„Šioje vietoje, manau, kad ukrainiečiai gali mums daug padėti“, – pridūrė jis.

Algoritmas bus tobulinamas

R. Kaunas teigė, kad nors pasieniečiai sekmadienį užfiksavo objektą, panašų į droną, oro erdvės stebėjimo ir perspėjimo algoritmą reikia tobulinti.

„KAM yra sudaryta darbo grupė antidroniniams sprendimams vystyti, mes turime du takelius, vienas takelis yra su lietuvių gamintojais, kurie pristatė sprendinį, kuris sujungia trumpojo nuotolio radarus ir interceptorius (perėmėjus – BNS). Tiek detekcija, tiek analizė, tiek kinetika yra viename prototipiniame sprendinyje“, – po susitikimo su prezidentu kalbėjo R. Kaunas.

Pasak jo, Karinės oro pajėgos šiuo metu išbando šią sistemą ir kai bus žinoma, kad ji tikrai veikia, sistema bus diegiama, tai turėtų prasidėti per artimiausius mėnesius.

„Antras takelis, kuriuo dirbame, su ukrainiečių ekspertais, kurie padeda mums nepadaryti tokių klaidų, kokios buvo daromos Ukrainoje, kad galėtume nuosekliau ir greičiau vystyti mūsų antidronines sistemas“,– dėstė ministras.

R. Kauno teigimu, oro erdvės stebėjimo algoritmas veikia, bet jis labiau pritaikytas lėčiau nei dronai skrendantiems objektams.

„Kai orlaiviai ir dronai skraido gerokai greičiau negu kitos grėsmės, turbūt algoritmą reikia patobulinti ir tai bus atlikta“, – sakė ministras.

Anot jo, Karinės oro pajėgos pateikė informaciją, kada bus įdiegti jau nupirkti ir į Lietuvą atvykę trumpojo nuotolio radarai.

„Yra aiškus planas, kur, ant kokių objektų ir kada jie bus užkelti, integruoti ir kada mūsų detekcija dar labiau sustiprės“, – kalbėjo R. Kaunas.

Utenos rajone sudužus, kaip spėjama, ukrainiečių droniui, ministras ragino nespekuliuoti, kad Kyjivas atakoms prieš Rusiją naudoja Lietuvos oro erdvę.

„Ir aš, ir prezidentas, ir užsienio reikalų ministras esame labai aiškiai ištransliavę, kad Lietuva niekada nesuteikė oro erdvės ar žemės jokiems kariniams veiksmams prieš jokią kitą valstybę. (...) Karas vyksta netoli mūsų, karą pradėjo Rusija, Ukraina šiandien ginasi, reikia suprasti, kol Rusija nesustabdys to karo, jis liečia visą Europą“, – dėstė R. Kaunas.

Droną pastebėjo gyventojai

Kaip rašė BNS, apie nukritusį bepilotį tarnyboms sekmadienį pranešė gyventojai kiek po 19 valandos.

Pareigūnai spėja, kad tai ukrainietiškas dronas, manoma, kad jis sprogmenų su savimi neturėjo.

Šiemet kovą ant Lavyso ežero Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija, irgi buvo nukritęs ukrainiečių karinis dronas. Anot institucijų, jis buvo skirtas atakuoti Rusijai, bet į Lietuvą įskrido sutrikdytas rusų elektroninės kovos priemonių.

Panašūs incidentai pastaraisiais mėnesiais dažniau kartojasi visame Baltijos jūros regione.

Tuo metu pernai į Lietuvą du kartus buvo įskridę Rusijos dronai „Gerbera“, vienas iš jų buvo su sprogmenimis. Pareigūnai nustatė, kad šie dronai buvo nukreipti į Ukrainą, bet į Lietuvą pateko netyčia, kai ukrainiečiai elektroninės kovos priemonėmis sutrikdė jų skrydžio kryptis.