Prezidento patarėja apie E. Bajarūno istoriją: reikėtų palaukti teisinio išrišimo

Diskusijas dėl ambasadoriaus galimybių likti pareigose vėl pakurstė sausį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) priimtas sprendimas, kad prezidento Gitano Nausėdos ir E. Bajarūno apsilankymas miuzikle „Operos fantomas“ Londone pernai pavasarį buvo privataus pobūdžio, bet už jį sumokėta ambasados lėšomis. Abu pareigūnai pripažinti pažeidę įstatymą, bet jie to nepripažįsta, o E. Bajarūnas svarsto sprendimą skųsti teismui.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina E. Bajarūną atsistatydinti nuo pernai po ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu ir vidinio tyrimo, kurio metu nustatyta pažeidimų.

„Ponas Bajarūnas yra pasakęs, kad kreipsis į teismą dėl VTEK išvados. Kadangi tokia situacija, kol jis gali į teismą kreiptis, o tai yra iki vasario pabaigos, nėra tas procesas visiškai užbaigtas ir reikėtų palaukti teisinio išrišimo. Tada imtis jau konkrečių žingsnių“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė.

Praėjusią savaitę susitikęs su prezidentu aptarti stringančių ambasadorių paskyrimų ir E. Bajarūno klausimo G. Landsbergis teigė planuojantis pasikalbėti su ambasadoriumi Londone apie jo ateities planus.

A. Skaisgirytė teigė, kad G. Nausėda lauks ministro ir ambasadoriaus susitikimo rezultatų.

„Nežinau, koks tas rezultatas gali būti, matysime, tačiau vėlgi pasikartosiu: jeigu ponas Bajarūnas vis dėlto kreipsis į teismą, tai tada turėsime jau visai kito pobūdžio procesą, tai jau bus teisminis procesas ir tada šitoje šviesoje turėsime palaukti, kol tas teisinis procesas pasibaigs“, – sakė patarėja.

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai nesutariant dėl ambasadorių, šiuo metu įšaldytas 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

A. Skaisgirytė sakė, kad per prezidento ir ministro susitikimą „buvo žengtas žingsnis į priekį, suartinant tuos matymus“. Anot jos, G. Landsbergis artimiausiu metu galėtų dar kartą susitikti su prezidentu, kad būsimų ambasadorių pavardės būtų galutinai suderintos.

Konstitucija numato, kad ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Būsimų ambasadorių pavardės paprastai viešos tampa Užsienio reikalų ministerijai įregistravus su Vyriausybės teikimu susijusius teisės aktų projektus. Iki tol jos būna įslaptinamos, siekiant išvengti viešo diplomatų kandidatūrų komentavimo, kol institucijos dėl jų galutinai nesusitarė ir kol ambasadorių priimanti valstybė nepateikė sutikimo, vadinamojo agremano.

Įstrigus ambasadorių skyrimui, Seimo Užsienio reikalų komitetas sausio pabaigoje pranešė rengsiantis įstatymo pataisas, kad diplomatinių atstovų skyrimo tvarka būtų aiškiai apibrėžta.

A. Skaisgirytė sakė, jog stebės, ar siūloma tvarka neapribos prezidento konstitucinių įgaliojimų, ir užsiminė apie galimybę pasitikrinti tai Konstituciniame Teisme.

„Žinoma, kol vyks pasitikrinimas Konstituciniame teisme, vėlgi tas procesas gali įstrigti tam laikotarpiui, kol teismas nepateiks savo išvados. Nežinau, ar čia padės reikalui, ar pakenks“, – teigė G. Nausėdos patarėja.

„Kai pamatytume, kokios tos yra pataisos, žiūrėtume, spręstume, kaip toliau elgtis“, – kalbėjo ji.

Prezidentūra anksčiau teigė irgi siūlysianti keisti ambasadorių skyrimo tvarką, kad šalies vadovui būtų pateikti visi konkrečioje atrankoje dalyvavę diplomatai, o ne tik tas, kurį pasirinko Užsienio reikalų ministerijos vadovybė.