Antrosios savo inauguracijos išvakarėse, duodama išskirtinį interviu dienraščiui, šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo tvirta ir užtikrinta. "Per naują kadenciją tikrai bus ryžtingų sprendimų", – pažadėjo Lietuvai.

Istorinė kadencija – taip vadinami penkeri metai, per kuriuos mūsų šalies vadove dar kartą bus Prezidentė D.Grybauskaitė. Per antrąją jos kadenciją Lietuva taps euro šalimi. Stiprins ekonomiką, energetinę nepriklausomybę ir visomis išgalėmis stengsis užsitikrinti saugumą, kuris kruvinų Ukrainos įvykių fone, prie pat Lietuvos sienų žvanginant ginklais pavojingam kaimynui, tapo itin aktualus.

"Tikiuosi, kad per antrąją kadenciją pavyks baigti tai, kas buvo pradėta per pirmąją", – apie strateginius iššūkius kalbėjo Prezidentė

– Ar planuojate permainų Lietuvos užsienio politikoje: kokie bus mūsų prioritetai artimiausius penkerius metus?

– Užsienio politika visų pirma turi tarnauti ginant mūsų šalies ekonominius ir politinius interesus. Pastaraisiais metais įgijome didelį tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą, kurį turime išnaudoti Lietuvos žmonių saugumui ir ekonominei gerovei užtikrinti.

Iškilus naujoms grėsmėms mūsų regiono saugumui, pagrindinis mūsų užsienio politikos kelias – tolesnis bendradarbiavimas su strateginiais partneriais ES, NATO šalimis ir JAV. Privalome ir toliau stiprinti savo valstybės saugumą, tiek aktyviai bendradarbiaudami su NATO partnerėmis, tiek savo šalies gynyba pasirūpindami patys.

Turime ne tik palaikyti gerus dvišalius santykius su kitomis šalimis, bet ir aktyviai dirbti tarptautinėse organizacijose, prisidėti prie saugumo ir demokratijos erdvės Lietuvos kaimynystėje formavimo, vystyti dialogą tarp verslo ir visuomeninių atstovų, palaikyti ir plėsti ekonominius, politinius, kultūrinius ryšius su demokratiškomis, ekonomiškai išsivysčiusiomis, bendras vertybes turinčiomis pasaulio šalimis.

Padedant užsienio partneriams, stipriname savo energetinį savarankiškumą. Tikiuosi, kad per antrąją kadenciją pavyks užbaigti tai, kas buvo pradėta per pirmąją – įgyvendinti strateginius energetikos projektus, tokius kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, elektros jungtys su Lenkija ir Švedija.

Augant mūsų šalies ekonomikai, turime stiprinti ir ekonominę diplomatiją – aktyviai ieškoti naujų rinkų, bendradarbiavimo galimybių su mūsų užsienio partneriais, pritraukti daugiau užsienio investicijų į Lietuvą. Rengiamės pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, kuri jungia stipriausias ekonomikas turinčias šalis. Narystė šioje organizacijoje paskatins mūsų šalies ekonomikos augimą ir padidins konkurencingumą.

– Tam tikrais klausimais ES ir JAV pozicija nesutampa, lig šiol Lietuva vis stengdavosi laviruoti. Kaip Lietuva elgsis dabar, kai iš NATO sulaukė didžiausio palaikymo grėsmės iš Rusijos akivaizdoje?

– Lietuvos, ES šalių ir JAV interesai sutampa visais svarbiausiais klausimais – dėl mūsų saugumo, dėl stabilios ir demokratiškos kaimynystės Europoje. Demokratija Rytų partnerystės šalyse yra svarbi ne tik šių šalių raidai, bet ir viso pasaulio saugumui.

JAV – tvirta Lietuvos sąjungininkė, suprantanti Lietuvos saugumo iššūkius ir greitai reaguojanti į kylančias grėsmes. Kai Lietuvos pašonėje prasidėjo galios demonstravimas, JAV iškart atsiuntė būtiną pastiprinimą – ore, sausumoje ir jūroje.

JAV taip pat nusprendė skirti milijardą dolerių JAV karių, aviacijos ir jūrų pajėgų buvimui Rytų Europoje ir tokiu būdu stiprinti viso regiono saugumą. Svarbu, kad Baltijos valstybėse JAV ir kitų sąjungininkų – Didžiosios Britanijos, Danijos ir kitų buvimas būtų matomas.

Europai labai svarbus ir bendradarbiavimas su JAV energetikos srityje. Palengvinus suskystintų gamtinių dujų importą iš JAV į kitas NATO šalis, būtų mažinama Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų. Mums svarbi ES ir JAV laisvosios prekybos sutartis, kuri paskatintų Europos ekonominį augimą.

Šių metų rugsėjį Velse vyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus priimti svarbūs sprendimai dėl gynybos planų atnaujinimo, saugumo priemonių sustiprinimo NATO pasienio valstybėse ir svarstomi tolesni žingsniai, susiję su kibernetinio ir energetinio saugumo užtikrinimu.

– Kokias įžvelgiate Šiaurės ir Baltijos šalių regiono (NB8) perspektyvas? Ir kur čia galima pagauti Lietuvos sėkmės paukštę?

– Šiuo metu esame ekonomiškai stipriausio ir stabiliausio Europos regiono dalis. Glaudžiai bendradarbiaudami su šio regiono partnerėmis stipriname ir savo valstybę, savo ekonomiką. Šiaurės šalys patenka į didžiausių investuotojų Lietuvoje dešimtuką, prekybos apyvarta su jomis yra viena didžiausių.

Šiaurės šalys visada buvo skaidraus verslo ir socialinės gerovės pavyzdys, todėl mums svarbus praktinis bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, Švedijoje institucijų ir politikų skaidrumas yra vienas principinių veiklos elementų – piliečiai be apribojimų turi teisę susipažinti su raštais ar sutartimis, kurie, jų manymu, susiję su jų interesais. Prisidengti komercinėmis ar dar kokiomis paslaptimis beveik neįmanoma. Reputacija šiose šalyse yra didžiausia valdininkų ir politikų vertybė.

Šis bendradarbiavimas mums svarbus dar ir dėl to, kad šiuo metu su Šiaurės šalimis kuriame bendrą elektros ir dujų rinką. Sėkmingai plėtojame energetinius projektus – šiuo metu Baltijos jūros dugnu tiesiama elektros jungtis su Švedija, šiemet Klaipėdą pasieks suskystintų gamtinių dujų terminalo laivas-saugykla, kurio tiekėja yra Norvegijos bendrovė. Partnerystė su šiomis šalimis – vienas mūsų kelių į didesnį energetinį savarankiškumą ir valstybės gerovę.

– Per pirmąją kadenciją ne kartą esate atkreipusi dėmesį į Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir kovos su vietiniais energetiniais oligarchais būtinybę. Ką šioje srityje esate užsibrėžusi nuveikti per antrąją kadenciją?

– Dvidešimt metų niekas nedrįso imtis ryžtingų pertvarkų energetikos sektoriuje. Senoji nomenklatūra, kuri lobo Lietuvos žmonių sąskaita, be abejo, nenori, kad permainos įvyktų.
Tačiau pamažu energetikos sektorius skaidrėja. Dar reikia šiek tiek bendro darbo ir pastangų, kad šis sektorius funkcionuotų efektyviai ir neštų naudą ne išrinktiesiems, o visiems Lietuvos žmonėms. Teisingos kainos – tai ne tik mūsų žmonių gerovės klausimas, bet ir Lietuvos konkurencingumo garantas.

Naująją kadenciją tikrai bus ir daugiau ryžtingų sprendimų, ypač šilumos ūkyje. Konkretūs sprendimai būtini ardant didžiųjų šalies miestų oligarchinius voratinklius, kovojant su komunalinio sektoriaus koncentravimu vienose rankose ir pažabojant nenumaldomą norą lobti žmonių sąskaita.

Per pastaruosius metus esame pasiekę didelių permainų energetikoje, tačiau visus strateginius projektus turime įgyvendinti iki galo. Jau šiemet turėsime suskystintų gamtinių dujų terminalą, pagaliau patys galėsime rinktis dujų tiekėją. Statomos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija leis sumažinti elektros kainas vartotojams ir padidinti mūsų konkurencingumą.

– Jau dabar aišku, kad antroji jūsų kadencija bus istorinė – tuo metu Lietuva įsives eurą. Didžiausia žmonių baimė – ar nedidės kainos? Verslininkai lyg ir nusiteikę jų nekelti, bet abejonių sėja kai kurių aiškinimai: kainos gali kilti dėl kitų dalykų. Ar valdžia pajėgi padaryti, kad tų "kitų dalykų" neatsirastų?

– Euras – tai nauda visiems: valstybei, verslui ir žmonėms. Įsivedus eurą išaugs pasitikėjimas Lietuva, mažės skolinimosi sąnaudos, tapsime patrauklesni ir patikimesni investuotojams. Euro įvedimas paspartins ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą, padės užtikrinti atsakingą valstybės finansų politiką, neleis įsigalėti finansiniam populizmui.

Euro nauda ir jo įvedimo procesas turi būti tinkamai išaiškintas Lietuvos žmonėms. Kitų eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad poveikis kainoms yra minimalus. Kainų augimas sudaro daugiausia 0,3 proc., t. y. 30 centų nuo 100 litų, o žmonių atlyginimai auga greičiau nei kainos.

Iš kitų šalių patirties žinome, kad verslininkai gali naudotis euro įvedimu kaip pretekstu pakelti kainas. Todėl jau pasirengimo įsivesti eurą plane yra numatyti tam tikri valdžios institucijų veiksmai siekiant apsisaugoti nuo galimo piktnaudžiavimo.

– Pastaruoju metu pastebima įkvepianti nauja patriotizmo banga, ją paskatino įvykiai Ukrainoje. Kaip šį entuziazmą galėtų (ir ar turėtų) palaikyti, juo valstybės labui panaudoti valdžios institucijos?

– Karinė grėsmė Lietuvos pašonėje iš tiesų paskatino mūsų šalies piliečių patriotizmą ir norą prisidėti prie tėvynės gynybos. Ši grėsmė mus dar labiau sutelkė, paragino susimąstyti apie mūsų šalies saugumą ir ateitį. Kiekvienas pasiryžo padėti savo tėvynei taip, kaip gali, kaip moka. Vieni tapo Šaulių sąjungos nariais, kiti 2 proc. savo pajamų mokesčio skyrė Lietuvos kariuomenei, treti susibūrė į bendraminčių grupes ir kovoja su prieš Lietuvą nukreiptu informaciniu karu viešojoje erdvėje.

Visi šie pavyzdžiai rodo, kad Lietuvos žmonės – tikri šalies patriotai, pasiruošę visomis įmanomomis priemonėmis ginti savo tėvynę. Ir tai iš tiesų yra nuostabus dalykas, dar kartą įrodantis, kokie esame vieningi, ypač iškilus grėsmei.

Lietuvos žmonės yra iniciatyvūs ir gali padaryti labai daug tiek Lietuvos labui, tiek ir padėdami kitoms valstybėms – tai matėme Ukrainos atveju. Lietuviai į Ukrainą siuntė medikų komandą, kurioje buvo ir psichologų, ir savanorių, į Lietuvą buvo atvežti gydytis ir reabilitacijai per taikų protestą Maidane nukentėję žmonės.

Norinčiuosius prisidėti prie gerų dalykų reikia skatinti. Turime panaudoti pilietiškų žmonių entuziazmą, idėjas ir patirtį stiprindami mūsų valstybę. Tai turi daryti ir valdžios institucijos.
Todėl labai džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais buvo priimti Savanoriškos veiklos ir Nevyriausybinių organizacijų įstatymai. Visoje Lietuvoje suaktyvėjo Šaulių organizacijos veikla, Kaune skautai nepralenkiami savo idėjomis ir telkiančiais renginiais. Pilietinė iniciatyva "Man ne dzin" taip pat pasiekė puikių rezultatų – šiais metais vykusiuose rinkimuose dalyvavo daugiau jaunų žmonių nei įprasta.

Turime investuoti į savo žmones ir į tinkamą aplinką jiems realizuoti savo iniciatyvas ne tik sostinėje, bet ir regionuose.

– Ne kartą esate sakiusi, kad augantis laisvas Lietuvos jaunimas teikia vilčių ir įkvepia. Prisimenant šiais metais kilusį triukšmą dėl abitūros egzaminų užduočių – kaip manote, ar mūsų švietimo sistema jau pakankamai atsikračiusi sovietmečio likučių ir ar tikrai mūsų jaunimas ugdomas laisva dvasia?

– Baigus mokyklą mokymasis nesibaigia, tai tik pradžia, minimali branda. Šiuolaikiniame gyvenime neišvengiamas nuolatinis mokymasis, nes informacijos srautas, aplinka ir technologijos kinta didžiuliu greičiu. Todėl ir egzaminų sistemą būtina nuolat peržiūrėti ir tobulinti, kad ji neatsiliktų nuo asmens ir visuomenės, darbo rinkos ir kultūros, nacionalinio saugumo poreikių.
Egzaminai privalo atspindėti realų dabarties visuomenei reikiamą išsilavinimo lygį ir patikrinti, ar moksleiviai išsiugdė tolesniam mokymuisi, sėkmingai profesinei karjerai reikalingus gebėjimus.

Valstybei svarbios ne tik moksleivių įgyjamos formalios žinios, bet ir kūrybiškumas, atsakingas laisvės supratimas, asmens kūrybingumas, aktyvus ir kultūringas pilietiškumas. Tai ir turi vertinti egzaminai.

Svarbiausia, kad mokytojų moksleiviams keliami ugdymo ir egzaminų tikslai sutaptų. Jei taip nėra, reikia reformuoti egzaminų sistemą.

– Kai dar buvote eurokomisarė, jūsų komandos nariai pabrėždavo jūsų reiklumą, operatyvių sprendimų siekį ir begalinį darbštumą. To reikalavote ir iš savęs, ir iš bendradarbių. Kokių savybių tikitės iš savo naujos komandos narių?

– Mano reikalavimai komandai nekinta – atsakomybė, profesionalumas, skaidrumas, nuoširdus darbas Lietuvos žmonėms.

Pirmosios kadencijos darbai

D.Grybauskaitė – pirmoji šalies vadovė, prezidento rinkimus laimėjusi dvi kadencijas iš eilės.

Prezidentė per pirmąją kadenciją iki 2014 m. kovo 26 d.

pasakė 280 kalbų;

atleido 99 teisėjus;

paskyrė 105 naujus teisėjus;

priėmė 186 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovus ir pareigūnus Lietuvoje;

vyko į 108 susitikimus su užsienio šalių prezidentais, 6 susitikimų su karaliais, 11 su karališkųjų šalių atstovais, 60 – su premjerais;

Seimui grąžino 38 įstatymus svarstyti pakartotinai;

pateikė 60 įstatymų projektų;

pateikė Seimui ratifikuoti 104 tarptautinius teisės aktus;

pasirašė 2083 įstatymus;

davė 332 interviu, iš jų 155 – Lietuvos žiniasklaidai, 72 konferencijos, 105 interviu užsienio žiniasklaidai;

atsakė į 21 023 gyventojų laiškus.

Prezidentės inauguracijos iškilmės

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien dalyvaus inauguracijai skirtuose renginiuose.

Šventinė inauguracijos ceremonija 11 val. prasidės iškilmingu Seimo posėdžiu istorinėje Kovo 11-osios salėje. Čia įvyks Prezidentės priesaikos ceremonija, D.Grybauskaitė pasakys inauguracinę kalbą.

Prisiekusi Seime, valstybės vadovė dalyvaus iškilmingose šv.Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Po šv.Mišių Katedros a. Prezidentė priims Lietuvos miestų ir miestelių vėliavų pasveikinimą. Vėliau, prisijungusi prie šventės svečių, dalyvaus eitynėse Simono Daukanto a. link.
Vykdydama Konstitucijoje numatytą pareigą, Prezidento rūmuose šalies vadovė susitiks su premjeru Algirdu Butkevičiumi, kuris grąžins Vyriausybės įgaliojimus.

Iškilmingą inauguracijos ceremoniją vainikuos nemokamas šventinis koncertas S.Daukanto a., į kurį kviečiami visi Lietuvos žmonės. Inauguracijos proga savo kūrinius dovanos Andrius Mamontovas, grupė "Biplan", Jurgis ir Erika Didžiuliai, Gytis Paškevičius, Ieva Narkutė, Vaidas Baumila, Girmantė Vaitkutė, Virgilijus Noreika, Jokūbas Bareikis, Liudas Mikalauskas, Vilija Matačiūnaitė, Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė, Jeronimas Milius, orkestras "Vilnius Sinfonietta", jungtinis Lietuvos chorų kolektyvas.

Visus inauguracijos renginius tiesiogiai transliuos LRT televizija.