Seimas ketvirtadienį galutiniu balsavimu pritarė Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, saugojimą ir gamybą.

„Tai logiškas ir nuoseklus žingsnis, mes parodėme lyderystę šioje srityje, mes apsisprendėme ir antruoju žingsniu stengėmės, kad atsirastų partneriai, kurie pasektų, tokie partneriai atsirado, šiandien kalbame apie visas Baltijos šalis draugiškai ir solidariai, Suomiją kalbame“, – Macikų kaime ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

„Dar vienas svarbus dalykas buvo, kalbėtis su partneriais ir paaiškinti mūsų sprendimo esmę ir prasmę, partneriai labai gerai suprato, kokioje geopolitinėje ir geografinėje situacijoje mes esame, kad mums reikalingi visi instrumentai, kad galėtume ginti savo šalį“, – teigė jis.

D. Šakalienė: pasitraukus iš Otavos konvencijos, ruošiamasi pirkti ir gaminti minas

„Svarbiausia, ruošiamės minų gamybai bei įsigijimui. Šį svarbų žingsnį žengiame kartu su kitomis regiono šalimis: Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį nurodė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Pasak jos, Rusija Ukrainoje naudoja viską nekaltų žmonių žudymui, todėl ir Lietuva imasi „visų įmanomų ir neįmanomų priemonių“, siekdama atgrasyti agresorių ir esant reikalui apginti piliečius.

Rusijos kariai mūsų sienų neperžengs, purvinų jų batų čia nebus niekada.

„Rusijos kariai mūsų sienų neperžengs, purvinų jų batų čia nebus niekada“, – pareiškė ministrė.

Ji taip pat pažymėjo, kad parlamentarams galutinai pritarus pasitraukimui iš konvencijos, baigiamas derinti Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų raštas. Pasirašius prezidentui, jis bus teikiamas Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui.

S. Skvernelis apie minas: agresorius turi žinoti, kad prieš jį ginsimės tokiu pačiu atsaku

Lietuvai nusprendus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad potencialus agresorius turi žinoti, kad prieš jį šalis ginsis tokiomis pačiomis priemonėmis, kokias naudoja ir jis.

„Šiandien sprendimas padarytas, Seimas nubalsavo, tai yra teisingas žingsnis, kadangi viena pusė kariauja nesilaikydama jokių konvencijų arba jas pažeidinėja, potencialus agresorius turi žinoti, kad mes ginsimės tokiu pačiu atsaku, kokį jie naudoja“, – Macikuose ketvirtadienį sakė parlamento vadovas.

„Jeigu minavimas daromas civilizuotai, naudojant žemėlapius, išlaikant istorinę atmintį, tai išminavimo darbai nėra sudėtingi. Blogiausia, kad tas minas totalitariniai režimai, diktatūros išmėto chaotiškai, tai kelia grėsmę gyventojams“, – teigė jis.

K. Budrys: Lietuvos pasitraukimas iš Otavos konvencijos leidžia stiprinti šalies gynybą

Lietuvos ir kitų regiono valstybių pasitraukimas iš priešpėstinių minų naudojimą draudžiančios Otavos konvencijos yra galimybė stiprinti gynybą bei siunčia žinią Rusijai, kad šalys pasirengusios pasitelkti „viską, kas yra įmanoma“.

„Atidarome galimybes sustiprinti savo gynybą. Priežastys buvo aiškios, kodėl mums reikia pasitraukti iš konvencijos, ir ne tiek jos buvo apie pačią konvenciją, kalbėjome apie tai, kad mums reikia priemonių, kurios leistų stabdyti priešo pėstininkus, leistų sustiprinti visą mūsų kontrmobilumo priemonių parką ir įrankius“, – teigė Lenkijoje viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Tai (pasitraukimą iš konvencijos – BNS) darėme koordinuodamiesi regione, kai kas kritikavote, ko jūs ten trepsite vietoje, užtrukote, galiu pasakyti, kad tos pastangos buvo dėtos tikrai proaktyvios, kad darytume šalių grupėje. (...) Tai yra stipri žinia Rusijos pusei, kad mes pasitelksime viską, kas yra įmanoma, realiai planuojamės nuo pat pirmojo centimetro ar net giliau“, – sakė jis.

Seimas ketvirtadienį galutiniu balsavimu pritarė Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, saugojimą ir gamybą.

Kaip rašė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

Balandžio pabaigoje pasitraukimui iš konvencijos pratarė Estijos vyriausybė, savo ruožtu, Latvijos prezidentas pasirašė pasitraukimą numatantį įstatymą, kurį anksčiau priėmė šalies parlamentas.

Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

KAM teigimu, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.