Antradienį skaitydamas metinį pranešimą Seime, situaciją jis pavadino gėdinga, apsivalymą – būtinu, o baudžiamojo persekiojimo sistemą – kertine valstybės atrama.
„Tai išties gėdinga situacija, kurią praskaidrina tik žinojimas, kad Lietuvos teisėsauga aktyviai ir garbingai atlieka savo darbą. Žinutė siunčiama visiems – politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, verslo atstovams. Nesvarbu, kokiai partijai priklausote, kokias pareigas einate, kiek įtakos turite, kokius ryšius esate sukūrę ar kokius antpečius nešiojate – Lietuvoje nėra ir nebus žmonių, stovinčių aukščiau įstatymo“, – sakė šalies vadovas.
Žinutė siunčiama visiems – politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, verslo atstovams.
„Kartais apsivalymas tiesiog būtinas, jei norime dar žingsneliu priartėti prie visiems vienodai teisingos teisinės valstybės. Tai yra galimybė mums visiems dar kiek aukščiau kilstelėti teisinės – o ir politinės – atsakomybės kartelę“, – kalbėjo jis.
„Efektyviai veikianti baudžiamojo persekiojimo sistema – teisėsauga, prokuratūra ir teismai – šiandien yra kertinė valstybės atrama“, – pridūrė G. Nausėda.
BNS rašė, kad po pernykščių „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimų teisėsauga pradėjo tyrimus dėl G. Palucko verslo ir jo praeities. Politikui galop buvo pateikti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo, nors jis neigia nusikaltęs.
G. Nausėda tvirtino, kad šioje istorijoje „iki šiol neišgirdome rišlių atsakymų į klausimus apie verslo ryšius, sandorius ir turto kilmę“.
Pareigūnai pernai taip pat pradėjo tyrimą dėl korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, o šiemet pateikė įtarimus buvusiam žemės ūkio ministrui konservatoriui Kaziui Starkevičiui ir tuometiniam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui, Seimo nariui Sauliui Skverneliui.
K. Starkevičius pavasarį pasitraukė iš Seimo ir, anot naujienų portalo „15min“, teisėsaugai prisipažino paėmęs iki 20 tūkst. eurų kyšį.
Kyšio ėmimu dėl galimo politinio palankumo Valstybinės augalininkystės tarnybos tuometei vadovybei įtariamas ir S. Skvernelis, tačiau jis kaltę neigia ir liko dirbti Seime.
„Man, kaip žmogui, išties buvo sunku patikėti. Bet kaip valstybės vadovui dar baisiau žinoti, kad visa institucija, Valstybinė augalininkystės tarnyba, iš esmės buvo pajungta verslo reketavimui ir veiklai, kurios negalima įvardinti kaip nors kitaip negu organizuotas nusikalstamumas“, – sakė G. Nausėda.
„Deja, pastaraisiais metais vis iš naujo kartojasi nemalonūs politinės korupcijos ir neteisėto praturtėjimo skandalai, liudijantys, kad mes, kaip valstybė ir visuomenė, vis dar esame pažeidžiami. Valdomi godulio ir savanaudiškumo. Linkę lengvabūdiškai pamiršti ir paminti bendrąjį gėrį“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda Seime skaitė septintąjį metinį pranešimą.
Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.
Socdemams prireikė per daug laiko koalicijos pertvarkai
Prezidentas G. Nausėda teigia, kad Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) prireikė per daug laiko valdančiosios daugumos pertvarkai, ir ragino siekti „sutarimo politikos“.
„Prieš 10 dienų Lietuvos socialdemokratų partija priėmė sprendimą dar kartą performuoti valdančiąją daugumą. Atvirai pasakysiu: tam jai prireikė per daug laiko. Per daug buvo peržengtų raudonų linijų, per daug lašų kantrybės taurėje, per daug dėmesio valstybės ir visuomenės skaldytojams“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.
„Tačiau sprendimas priimtas, ir tai – labai svarbus atskaitos taškas mūsų valstybei“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad socialdemokratai anksčiau birželį nusprendė pašalinti iš valdančiosios daugumos „Nemuno aušrą“, o vietoje jos į koaliciją pakviesti Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Socdemų lyderiui M. Sinkevičiui prieš pat metinį pranešimą paskelbus apie apsisprendimą tapti naujuoju premjeru, G. Nausėda teigė, kad ši pozicija yra „ne apie reitingus ir maudymąsi žiniasklaidos palankumo spinduliuose, o apie unikalią progą priimti sprendimus, lemsiančius ilgalaikę Lietuvos ateitį“.
„Šiandien mums reikia sutarimo politikos. Reikia vieningo požiūrio į šalies strateginius interesus. Reikia Vyriausybės, kuri būtų pasirengusi aktyviai veikti hibridinio karo sąlygomis, stiprinti šalies saugumą ir kurti visų Lietuvos žmonių gerovę“, – sakė prezidentas.
„Neabejoju, galime tokią Vyriausybę ir tokią politiką sukurti. Konstruktyviai bendradarbiausiu su visomis politinėmis jėgomis, kad Lietuvos valstybė būtų išsaugota šimtmečiams į priekį, kad būtų saugi ir stipri“, – kalbėjo jis.
LSDP derybas dėl naujos daugumos su demokratais ir „valstiečiais“ tikisi baigti per šią savaitę. Tokia koalicija turėtų 75 atstovus Seime.
Jaučiasi atsakingas už pernykštę situaciją kultūros sektoriuje
Prezidentas G. Nausėda antradienį pareiškė besijaučiantis atsakingas už pernykštę situaciją kultūros sektoriuje ir sakė besitikintis, jog po kultūrininkų protestų požiūris į šį sektorių taps „nauja Lietuvos politinio gyvenimo norma.“
„Noriu tikėti, kad naujas požiūris į kultūrą nėra laikinas reiškinys. Tikiu, kad tai bus nauja Lietuvos politinio gyvenimo norma, kuri po kiekvienų Seimo rinkimų vadovauti Kultūros ministerijai iškels tikrus kultūros sektoriaus profesionalus – darbščius, patyrusius ir visuotinai gerbiamus lyderius“, – Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.
BNS rašė, kad kultūrininkų protestas kilo rudenį, kai po valdančiosios koalicijos pertvarkos koalicija sutarė kultūros ministro kėdę perleisti „Nemuno aušrai“. Ją tada užėmė Ignotas Adomavičius.
Politikas pareigose išdirbo savaitę, o ilgainiui ministerijos kontrolę susigrąžino socialdemokratai, delegavę į šias pareigas Vaidą Aleknavičienę.
Kultūros ministerija „Nemuno aušrai“ buvo perleista, kai prezidentas atsisakė skirti „aušriečių“ siūlomus kandidatus vadovauti Energetikos ministerijai.
„Negalėjau leisti, kad į dešimtmečius kurtą Lietuvos energetinę nepriklausomybę kėsintųsi tamsūs privačių interesų šešėliai“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda sakė per šią istoriją dar kartą įsitikinęs, kad politikoje ne visada egzistuoja prabanga rinktis tarp gero ir geresnio variantų.
Patirtas sukrėtimas daugybę žmonių paskatino tapti aktyviais visuomeninio gyvenimo ir politinių procesų dalyviais.
„Puikiai suprantu Lietuvos kultūros ir pilietinės bendruomenės nuoskaudą bei pyktį. Suprantu, kad sudėtingas Vyriausybės formavimo procesas tik dar labiau supriešino visuomenę. Kaip valstybės vadovas, jaučiuosi už tai atsakingas“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Tačiau šiandien, žvelgdamas į ilgalaikę perspektyvą, renkuosi matyti šviesiąją pusę. Nuo pat Sąjūdžio laikų Lietuvos kultūra nebuvo sulaukusi tiek daug dėmesio. Ne politikų, ne valstybės tarnautojų, bet būtent visuomenės dėmesio“, – pridūrė jis.
„Patirtas sukrėtimas daugybę žmonių paskatino tapti aktyviais visuomeninio gyvenimo ir politinių procesų dalyviais. Daugybė žmonių suprato, kad kultūra yra svarbi, kad kultūra – tai pagrindas, ant kurio stovi mūsų visuomenė ir valstybė, kad ji negali būti nei monopolizuojama, nei aklai stumdoma politinio žaidimo lentoje“, – tvirtino G. Nausėda.
Prezidentas: dėl susipriešinimo svarstant LRT pataisas bent šiek tiek pralaimėjo visi
Prezidentas G. Nausėda antradienį pareiškė, kad dėl susipriešinimo priimant nacionalinio transliuotojo LRT valdysenos pertvarką šiek tiek pralaimėjo visa Lietuva.
Pasak jo, taip pat neaišku, ar kuri nors iš aršiausių stovyklų, dalyvavusių svarstant ir aptarinėjant pataisas, jaučiasi pasiekusi savo.
„Galiausiai teisėkūros procesas, kad ir koks jis būtų, atnešė rezultatą. Pataisos buvo priimtos, tačiau ar jos ką nors pakeis iš esmės? Ar visuomeninis transliuotojas nuo šiol bus skaidresnis bei geriau pasirengęs efektyviai ir atsakingai panaudoti įspūdingai išaugusį biudžetą?“ – Seime skaitydamas metinį pranešimą klausė G. Nausėda.
„Nuoširdžiai pasakysiu, nežinau, ar kas iš didžiųjų kovotojų jaučiasi nugalėję. Bet man atrodo, kad bent šiek tiek pralaimėjome mes visi. Visa Lietuva. Nes šiandien, parodę vienas kitam vidurinį pirštą, mes dar mažiau pasitikime vieni kitais. Ir net švenčiausi demokratijos principai, kaip žodžio laisvė, atrodo šiek tiek suteršti ir praradę savo prigimtinį spindesį. Tai – tikrai didelis nuostolis mums visiems“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad Seimas LRT valdysenos pertvarką priėmė anksčiau birželį. Prezidentas pasirašė ją numatantį įstatymą praėjusią savaitę.
G. Nausėda teigė, kad dalis teisėkūros pasiūlymų LRT klausimu buvo mažų mažiausiai abejotini, o galbūt ir neatsakingi, ir jų svarstymas kartais įgaudavo tragikomedijos atspalvių.
„Tikrai nemaloniai stebino užaštrinta retorika bei priešingų stovyklų viena kitai žarstomi kaltinimai, kurių vienintelis tikslas buvo bet kokia kaina mobilizuoti šalininkus“, – sakė prezidentas.
Jis apgailestavo, kad bet kokie nuomonių skirtumai kartais pernelyg lengvai tampa pagrindu viešam „raganų deginimui“, o žmonės vietoje argumentų renkasi asmeniškumus, nepadorius gestus ir patyčias.
„Patys sau kuriame makiavelišką politinį gyvenimą, kuriame tikslas visada pateisina priemones. Kur kažkas skina balsus rinkimams, kiekviena proga meluodamas ir ciniškai spjaudamas į kertinius valstybės interesus. Kažkas renka patiktukus, sekėjus ir galią dėl pačios galios. Kažkas – kaip iš gausybės rago besipilančius užsakymus iš viešų ar mažiau viešų pirkimų“, – teigė šalies vadovas.
„Kai tokiu neapykantos ir priešpriešos verslu užsiima „mūsiškiai“, „savi“, „teisingi“, vis dažniau renkamės užsimerkti ir pamiršti, užuot pasižiūrėję į veidrodį. Pagauti nesveiko azarto, nejučiomis įsitraukiame į pjautynes, užuot pabandę į situaciją pažvelgti iš didesnės distancijos“, – kalbėjo jis.
LRT įstatymo pataisomis įsteigiama LRT valdyba, išplečiama taryba, įvedamos jos kadencijos ir stiprinamos galios.
Dauguma pataisų nuostatų įsigalioja po kelerių metų, bet nauja LRT vadovo atleidimo tvarka ėmė veikti iš karto po teisės akto pasirašymo.
Tai reiškia, kad dabartinė LRT direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką, kuria pakeisti atleidimo pagrindai. Be to, LRT tarybai leista pačiai spręsti, ar dėl atleidimo balsuoti slaptai, ar atvirai.
Viena iš žurnalistus vienijančių organizacijų – Žurnalistų profesionalų asociacija – prašė prezidento pataisas vetuoti. Prašymas argumentuotas tuo, kad dabartinei vadovei galios pakeista atleidimo tvarka, o toks sprendimas nesuderinamas su tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.
Svarstant LRT valdyseną minėta organizacija ne kartą organizavo daugiatūkstantinius protestus Vilniuje. Pakeitimams priešinosi ir dalis transliuotojo darbuotojų.
„Lietuva turi išlikti lietuviška“
Prezidentas antradienį pareiškė, kad politikai turi dėti daugiau pastangų skatinti gimstamumą ir griežtinti užsieniečių imigraciją.
Kad ir kas nutiktų, Lietuva turi išlikti lietuviška.
„Kad ir kas nutiktų, Lietuva turi išlikti lietuviška. Todėl pasisakau už griežtesnę migracijos politiką ir laikino darbo leidimų sistemą. Taip pat kviečiu dar labiau skatinti grįžtamąją migraciją, plėtojant lituanistinį švietimą užsienyje, sudarant geresnes sąlygas sugrįžti jaunoms šeimoms su vaikais“, – Seime skaitydamas septintąjį metinį pranešimą sakė G. Nausėda.
„Lengviausias kelias – aimanuoti, kad nieko neįmanoma padaryti, kad toks jau tas šiuolaikinis žmogus, norintis daugiau komforto ir mažiau rūpesčių. O ar daug nuveikėme puoselėdami daugiavaikės šeimos įvaizdį, pasakodami apie kasdienio pasiaukojimo savo vaikams ir globotiniams pavyzdžius, apie tuos tyliuosius mūsų herojus, kuriančius Lietuvos ateitį? Prezidentūros Baltojoje salėje aš kasmet apdovanoju tik mažąją jų dalelę“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, šiandien žemas gimstamumas yra ne mažesnė ilgalaikė struktūrinė Lietuvos problema negu pajamų nelygybė ar verslo prieiga prie kapitalo.
G. Nausėda kritikavo buvusią centro dešiniųjų valdžią dėl bandymo prastėjančią demografinę padėtį Lietuvoje kompensuoti imigrantais iš užsienio.
„Neturime prabangos išlipti iš važiuojančio automobilio ir metų metus neskubėdami ieškoti idealaus sprendimo. Jau matėme, kaip tai ketverius metus darė praėjusios Seimo kadencijos valdantieji, tuo pat metu įsileisdami vis daugiau ekonominių migrantų. Šiandien jie, viską pamiršę, kitus kaltina populizmu“, – teigė prezidentas.
„Taip, imigrantų indėlio mums reikia, kad nepritrūktume darbo jėgos. Tačiau būtų didelė klaida tikėtis, kad nevaldoma imigracija paslėps valstybės demografinius skaudulius“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas ragino įvesti tikslines mokesčių lengvatas šeimoms su vaikais ir įgyvendinti efektyvią apsirūpinimo būstu strategiją.
Anot jo, taip pat reikalingos visą Lietuvą apimančios regionų gyvybingumo skatinimo bei viešųjų paslaugų užtikrinimo priemonės, įskaitant sveikatos apsaugą.
(be temos)