Prezidentas: dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose poreikio didinti grėsmės lygį Lietuvoje nėra (Atnaujinta)

„Lietuvoje mes nematome poreikio pakelti grėsmės lygį, kadangi nematome tokių jėgų arba teroristinių organizacijų požymių, kad galėtume identifikuoti grėsmę kaip padidėjusią“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Jis taip pat pabrėžė kalbąs apie dabartinį momentą.

„Bet kuriuo atveju bendras saugumo ir parengties lygis Europoje, regione ir net JAV yra padidėjęs, sustiprinta ambasadų ir kitų jautrių objektų, valdžios institucijų apsauga. Kad ir kaip bebūtų, galima mėginti profilaktiškai užkirsti kelią kiekvienai teroristinei atakai, tačiau visų jų nuspėti iš anksto net ir stipriausios, geriausios pasaulio tarnybos, deja, nepajėgia, todėl reikia stengtis, kad saugumo lygis ten, kur jis privalo būti užtikrintas, būtų užtikrintas“, – sakė G. Nausėda.

Jis teigė saugumo situaciją regione aptaręs su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos prezidentais. Jie tvirtino taip pat kol kas nematantys išaugusios grėsmės.

„Mano skambučių tikslas kolegoms buvo tas, kad išsiaiškintume, ar atsirado kokių nors naujų nerimą keliančių požymių mūsų kaimyninėse valstybėse, pirmiausia Baltarusijoje ir Rusijoje, ar reikėtų imtis papildomų saugumo priemonių, kad galėtume užkardyti tokias tendencijas. Ir šią minutę, šiuo momentu, galiu pasakyti, kad visų kolegų atsakymas buvo vienas, kad tiek jų tarnybų informacija, tiek ir realūs įvykiai, reali situacija nedemonstruoja, kad atsirado kokių nors naujų veiksnių, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį ir kuriuos turėtume vertinti kaip saugumo situacijos eskalaciją būtent čia, mūsų regione, ir būtent šiuo momentu“, – sakė G. Nausėda.

„ Aš negaliu pasakyti ir garantuoti, kad situacija nepasikeis septynias dienas, tačiau dabar galiu patvirtinti, saugumo situacija čia, regione išlieka tokia, kokia yra buvusi“, – pridūrė jis.

Aš negaliu pasakyti ir garantuoti, kad situacija nepasikeis septynias dienas, tačiau dabar galiu patvirtinti, saugumo situacija čia, regione išlieka tokia, kokia yra buvusi.

Prezidentas sako suprantantis JAV veiksmų Irane tikslus, smerkia Teherano atsaką

Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio prezidentas G. Nausėda antradienį pareiškė, kad Lietuva supranta JAV karo veiksmus Irane, ir pasmerkė Teherano atsaką atakuojant Persijos įlankos valstybes.

„Mes suprantame Jungtinių Amerikos Valstijų tikslus vykdant šią karinę operaciją, nes visos diplomatinės pastangos, kurios buvo dėtos siekiant sustabdyti branduolinio ginklo kūrimą Irane, deja, nedavė to rezultato, kurio tikėtasi. Kas be ko, situacija šalies viduje (...) elgiantis be galo žiauriai su vietos gyventojais, ji tikrai negalėjo būti toleruojama“, – spaudos konferencijoje kalbėjo šalies vadovas.

Neatmetu, kad toks kelias vis dar yra įmanomas, tačiau siekiant tokio kelio tikrai negalime eiti tuo keliu, kurį Iranas pradėjo, tai yra atakuodamas valstybes, suverenias valstybes Persijos įlankoje, kurios nėra niekaip susijusios su šituo konfliktu.

Pasak jo, todėl konflikto Artimųjų Rytų fone reikalinga į tarptautinę teisę žvelgti plačiau, siekiant įvertinti riziką, jeigu Teheranas įgytų branduolinį ginklą, taip pat atsižvelgti į brutaliai pamintas žmogaus teises pačiame Irane.

Savaitgalį Vašingtonui skelbiant apie nepasiektus rezultatus derybose dėl Teherano vykdomos branduolinės ir raketų programos JAV ir Izraelis pradėjo atakas prieš Iraną, per kurias žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus).

Kritikai teigia, kad tiesiogiai Irano neišprovokuotos ir konfliktą pradėjusios Jungtinės Valstijos pažeidė tarptautinę teisę.

G. Nausėda patikino, jog Lietuva buvo informuota apie planuojamus Vašingtono veiksmus.

„Mes kartu su Lenkija ir kitais sąjungininkais tokia informacija disponavome“, – sakė jis.

Šalies vadovo teigimu, Lietuva pasisako už tai, kad konfliktas būtų sureguliuotas, o Irano valdžia išgirstų raginimus ieškoti taikių problemos sprendimo būdų.

„Neatmetu, kad toks kelias vis dar yra įmanomas, tačiau siekiant tokio kelio tikrai negalime eiti tuo keliu, kurį Iranas pradėjo, tai yra atakuodamas valstybes, suverenias valstybes Persijos įlankoje, kurios nėra niekaip susijusios su šituo konfliktu“, – sakė prezidentas.

„Aš kalbu apie Bahreiną, kalbu apie Katarą, kalbu apie Jungtinius Arabų Emyratus, kalbu apie Omaną ir kitas regiono valstybes. Tai yra brutalus jų suvereniteto pažeidimas ir tai yra tiesioginė grėsmė ne tik tų šalių gyventojams, bet ir kitų šalių gyventojams, kurie lankosi Persijos įlankos regione“, – pridūrė jis.

Prezidentas: Paryžiaus planai plėsti branduolinį arsenalą papildo, bet nepakeičia JAV atgrasymo

Prancūzijai planuojant padidinti savo branduolinių galvučių skaičių, prezidentas G. Nausėda sako, kad Paryžiaus planai papildo NATO „branduolinį skėtį“, tačiau negali pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) užtikrinamo atgrasymo.

„Aš jį (planą – BNS) vertinu kaip papildantį NATO branduolinio atgrasymo sistemą veiksnį ir tikrai nenorėčiau, kad būtų sudaryta klaidinga iliuzija, kad šiuo planu, kurį paskelbė prezidentas E. Macronas, būtų mėginama pakeisti JAV branduolinį atgrasymą. Tikrai tai būtų neteisingas kelias“, – žurnalistams antradienį Prezidentūroje sakė šalies vadovas.

Anot jo, Prancūzijos vadovas apie iniciatyvas branduolinio atgrasymo srityje kalbėjo jau seniau, tad Lietuva naujausią pareiškimą traktuoja kaip anksčiau pristatyto plano tąsą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį paskelbė, kad jo šalis padidins savo branduolinių galvučių skaičių, siekdama padėti apsaugoti žemyną.

„Štai dabartinį naujausią jo pareiškimą galime traktuoti kaip tam tikrą šito plano tąsą, jau kalbant ir apie konkretesnius dalykus, apie tai, kokiuose domenuose šitas branduolinis atgrasymas turėtų būti užtikrintas, labiausiai orientuojantis į povandeninius laivus ir lėktuvus“, – sakė prezidentas.

„Kalbama apie kovinių galvučių padidinimą. Tai yra geri sprendimai, tačiau jie neturėtų mūsų klaidinti viena prasme. Mes tikrai ir toliau kliaujamės ir 100 proc. pasikliaujame tuo branduoliniu atgrasymo skėčiu, kurį užtikrina JAV“, – pridūrė jis.

Tai yra geri sprendimai, tačiau jie neturėtų mūsų klaidinti viena prasme.

G. Nausėda pabrėžė, kad amerikiečių „branduolinis skėtis“ yra ne tik JAV, bet ir viso NATO atgrasymo instrumentas.

„Prancūzijos planas kol kas yra Prancūzijos planas. Taip, jį norima išplėsti į kitas valstybes, įtraukiant visus suinteresuotus ir tikiu, kad ir mes turėsime konsultacijas su Prancūzijos ekspertais šituo klausimu anksčiau ar vėliau“, – sakė jis.

E. Macronas pristatyme teigė, kad Prancūzijos branduolinio arsenalo atnaujinimas yra būtinas. Anot jo, aštuonios Europos šalys – Vokietija, Britanija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija – sutiko dalyvauti Prancūzijos pasiūlytoje pažangioje branduolinio atgrasymo schemoje.

Šios šalys galės priimti Prancūzijos „strategines oro pajėgas“, kurios galės „išsiskleisti po visą Europos žemyną“, kad „apsunkintų mūsų priešininkų skaičiavimus“, sakė jis.