Premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamas partijų vadovų, verslo, profesinių sąjungų atstovų susitikimas dėl gynybos finansavimo planuojamas sausio 29 dieną, BNS informavo premjerės biuro vadovė Ieva Skarelytė.
Premjerė kviečia politikus ir socialinius partnerius tartis, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.
Ministrės pirmininkės kvietimas adresuotas Seime atstovų turinčių partijų pirmininkams, kelių parlamento komitetų vadovams, krašto apsaugos ir finansų ministrams, nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių konfederacijų vadovams. Apie organizuojamą susitikimą informuota ir Prezidentūra.
Pasak I. Skarelytės, didžioji dauguma kviestų asmenų patvirtino dalyvausiantys suderintu laiku.
Premjerė susitikimą rengia norėdama tartis, „kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes“.
I. Šimonytė pažymi, kad papildomų lėšų reikės norint sukurti diviziją, pertvarkyti karo prievolės sistemą, ir tam pradedant nuo 2025 metų reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.
Gynybos mokesčio idėją į viešąją erdvę grąžino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus 2024 metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Prašo papildomų lėšų bepiločiams orlaiviams
NSGK kreipėsi į premjerę I. Šimonytę, prašydamas jos inicijuojamoje diskusijoje dėl tvaraus gynybos finansavimo didinimo atsižvelgti į būtinybę skirti papildomų lėšų bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimui.
„Komiteto nuomone, Jūsų inicijuojamoje diskusijoje dėl krašto apsaugos sistemos stiprinimo nustatant ilgalaikį gynybos finansavimo modelį, turėtų būti deramai atsižvelgta į būtinybę iš esmės sustiprinti bepiločių orlaivių sistemų pajėgumus Lietuvos kariuomenėje ir Lietuvos šaulių sąjungoje, šiems nustatant atitinkamą finansavimą“, – rašoma NSGK rašte I. Šimonytei.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas akcentuoja, kad labai svarbu sutarti, į kurią konkrečiai sritį papildomas finansavimas būtų nukreiptas. Jis atkreipia dėmesį, kad, NSGK nuomone, tai turėtų būti skirta droninių pajėgumų plėtrai Lietuvoje.
„Girdime įvairių frakcijų ir partijų vadovų mintis, idėjas, kad norisi labai tiksliai žinoti, kam būtų papildomas gynybos finansavimas skiriamas, ką konkrečiai mes galime išplėtoti. Tai, aš manau, kad tas mūsų komiteto siūlymas svarstyti droninių pajėgumų plėtotę, yra atsakymas į šitą klausimą“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūnas taip pat akcentuoja, kad bepiločių orlaivių svarbą ypač išryškino karo Ukrainoje pamokos.
„Mes matome naują technologinę bangą kare prieš Ukrainą. Bepiločiai orlaiviai jau tampa integralia kariavimo dalimi. Norint atlaikyti konkurenciją šitoje srityje reikia plėtoti savo pajėgumą“, – pabrėžė jis.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus anksčiau yra teigęs, kad bepiločių orlaivių sistemos vystymui kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politologų nuomonės dėl pokyčių išsiskiria: rezultatus skaičiuosime, kai bus aiškus kandidatas į EK1
Ar ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės sprendimas pakeisti ministrus Kęstutį Navicką ir Arūną Dulkį reiškia premjerės pralaimėjimą šalies vadovui – politologai nesutaria. ...
-
Valdančioji dauguma tikisi, kad pokyčiai Vyriausybėje sumažins įtampą: pasirinktas racionalus kelias1
Valdančiajai daugumai priklausančių partijų lyderės tikisi, kad premjerės sprendimas pakeisti du Vyriausybės ministrus leis tęsti pradėtus darbus ir sumažins tarp institucijų kilusias įtampas. ...
-
Seimo nariai įsitikinę, kad I. Šimonytės sprendimą lėmė prezidentas: jis gali pasiekti pakeitimų1
Premjerei Ingridai Šimonytei pasiūlius keisti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai bene vieningai sutaria, kad tai buvo prezidento, o ne Ministrės pirm...
-
Medikų sąjūdžio vadovė mano, kad A. Dulkio pakeitimas realių pokyčių neatneš4
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sako, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pakeitimas realių pokyčių neatneš. ...
-
Buvęs žemės ūkio ministras K. Navickas: antrosios kadencijos metu pasikeitė prezidento prioritetai1
Premjerei Ingridai Šimonytei pasiūlius žemės ūkio ministru skirti Kazį Starkevičių, šias pareigas iki šiol užėmęs Kęstutis Navickas teigia apgailestaujantis, kad perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda pakeitė savo prioritetus....
-
TS-LKD frakcijos Seime laikinu vadovu paskirtas J. Razma
Šiandien vykusiame Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje iš einamų pareigų pasitraukus TS-LKD frakcijos Seime seniūnui Andriui Vyšniauskui, nuspręsta, kad frakcijai laikinai vad...
-
I. Šimonytė: A.Vyšniauskas priėmė teisingą sprendimą sustabdęs narystę TS-LKD1
Seimo nario Andriaus Vyšniausko sprendimą stabdyti narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje ir trauktis iš Konservatorių frakcijos seniūno pareigų premjerė Ingrida Šimonytė vadina teisi...
-
Į SAM vadovus siūlomas A. Pečkauskas, A. Dulkys pokyčių nekomentuoja, lauks dekreto
Nei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, nei jį pakeisti siūlomas dabartinis viceministras Aurimas Pečkauskas premjerės sprendimo dėl pokyčių Ministrų kabinete nekomentuoja, lauks prezidento Gitano Nausėdos sprendimo dėl Vyriausybės sudėtie...
-
F. Jansonas: prezidentas džiaugiasi, kad buvo išgirstas dėl pokyčių Vyriausybėje
Premjerei Ingridai Šimonytei siūlant pakeisti du ministrus po įgaliojimų grąžinimo formuojamoje naujoje Vyriausybėje, prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, kad buvo išgirsti jo argumentai dėl reikalingų pokyčių kabinete, sako &scaro...
-
Paaiškėjo galutinis Lietuvos regionų partijos kandidatų sąrašas: priekyje – J. Pinskus1
Lietuvos regionų partija ketvirtadienį vykusio valdybos posėdžio metu patvirtino galutinį partijos kandidatų į Seimą sąrašą. ...