Premjerė sureagavo į G. Nausėdos kritiką valdantiesiems: reformos jau bręsta

Ministrė pirmininkė taip pat reiškia viltį, kad prezidento kalboje akcentuota visuomenės telkimo svarba virs ir prezidento darbu.

„Kiekvienas prezidentas savo metinėje kalboje apžvelgia tuos dalykus, kurie yra prezidentui svarbiausi. Prezidentas išryškino savo iniciatyvas, dėl kai kurių tikrai nėra didelių ginčų, dėl kai kurių gali būti turbūt ir daugiau diskusijų Seime. Daug buvo minėta apie visuomenės susiskaldymą ir apie tam tikrą postpandeminę būklę, prezidentas daug kalbėjo apie telkimą, tai tikėčiausi, kad tai virs ir prezidento darbu“, –   žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

Prezidentas savo metinėje kalboje akcentavo ir valdančiųjų nepakankamą ryžtą imtis svarbesnių reformų. Vis tik premjerė akcentavo, kad reformos Vyriausybėje yra planuojamos.

„Vertinu kaip objektyvų faktą. Visą laiką jau taip yra, kad didesnes reformas yra paprasčiau įtikinti daryti, kai kadencija yra prasidėjusi, tai čia turbūt būtų labai sudėtinga su tuo ginčytis, taip savo darbus daugiau mažiau ir planuojame“, – sakė ministrė pirmininkė.

Daug buvo minėta apie visuomenės susiskaldymą ir apie tam tikrą postpandeminę būklę, prezidentas daug kalbėjo apie telkimą, tai tikėčiausi, kad tai virs ir prezidento darbu.

I. Šimonytės teigimu, šių metų svarbesni prioritetiniai dalykai valdantiesiems yra klimato kaitos darbotvarkė, inovacijų reforma ir susitarimas dėl švietimo, pertvarkos, reikalingos efektyvesnei valstybės tarnybai bei mokesčių lengvatų peržiūros pasiūlymai, kurie turėtų Seimą pasiekti rudenį.

„Tiesa, ar tie sprendimai bus priimti, ar nebus priimti labiausiai priklauso nuo Seimo valios, nes čia galima visus raginti viską daryti, bet kad tie raginimai virstų kūnu Seime turi būti atrastas sutarimas“, – teigė ji.

Premjerė taip pat sureagavo į prezidento pasisakymą metiniame pranešime, kad „lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą“.

„Natūralu, kad tuomet, kai valstybės institucijos dėl įvairių priežasčių (...) per ilgą laikotarpį buvo ir nustekentos, ir neparengtos ekstremaliai situacijai, ir mes, deja, tokių institucijų turime ir savo institucinėje sąrangoje, tai didelę dalį tos erdvės ir vakuumo turėjo užpildyti ir pilietinės iniciatyvos, ir nevyriausybinės organizacijos, ir taip pat savivalda“, – pripažino ji.

Vis tik I. Šimonytė akcentavo, kad Vyriausybei su savivalda puikiai sekasi bendradarbiauti.

„Manyčiau, kad mums su savivalda bendradarbiauti sekasi puikiai, mes kiekvieną mėnesį du kartus susitinkame su Savivaldybių asociacija, aptariame pandemijos valdymo klausimus ir tikrai tiek savivalda daug padarė, tiek, manau, kad ir mes stengiamės daug padėti savivaldai, kad tie procesai ant žemės vyktų greičiau, sklandžiau ir rezultatas būtų geresnis“, – teigė ji.

Ministrei pirmininkei nesuprantama ir G. Nausėdos išsakyta kritika apie švaistomą laiką ginčams dėl rinkimų tvarkos ar alkoholio pardavimo prailginimo.

„Diskusijų dėl alkoholio, mano žiniomis, dar net nebuvo. Ar galima sakyti, kad Seimas gaišta laiką kokiai nors diskusijai, aš nežinau. Man atrodo, kad tai yra toks savotiškas įsivaizdavimas Seimo darbo. Seimas nėra mygtukų spaudymo mašina, Seimas yra diskusijų vieta, kurioje susiduria skirtingos nuomonės, skirtingos ideologijos, skirtingi požiūriai į tai, kaip yra sprendžiami klausimai“, – sakė I. Šimonytė.

„Todėl priekaištauti Seimui dėl to, nes yra diskutuojama dėl ko nors, nebūtų pagrįsta. O kas yra Seimui svarbiausia diskusija kuriuo metu, tai Seimas taip pat yra laisvas apsispręsti. Vyriausybė savo darbą dėl tų pačių mokesčių daro ir pasiūlymus Seimui pateiks, ir Seimas turės galimybę apie tai kalbėti į valias“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė akcentuoja ES vaidmens pokytį

I. Šimonytė sako, kad poreikį keisti susiklosčiusią atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką skatina pokyčiai Europos Sąjungoje (ES). Jos teigimu, situacija prieš dešimtmetį, kai ES sprendė su valstybės vidaus ir užsienio politika susijusius klausimus, buvo kur kas labiau apibrėžta nei dabar.

„Darbotvarkėje yra labai daug vykdomosios valdžios klausimų ir dabar vykdomosios valdžios klausimų yra dar daugiau, kadangi yra pandemija. Per laikotarpį, kuris buvo prieš dešimtmetį, buvo labai aiškios dviejų tipų Vadovų Tarybos: viena buvo skirta vidaus reikalams, vidaus rinkai ir kitiems vykdomojo gyvenimo klausimams, kita – geopolitinė. Tai dabar tų klausimų pasidarė labai daug“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Darbotvarkėje yra labai daug vykdomosios valdžios klausimų ir dabar vykdomosios valdžios klausimų yra dar daugiau, kadangi yra pandemija.

„Tai atspindi ir patį ES vaidmens pokytį, nes daugiau atsiranda bendros darbotvarkės, daugiau bendrų iššūkių: ar tai būtų klimato kaita, ar vakcinų pirkimai, ar kiti klausimai. Realybėje šiuos klausimus įgyvendina Vyriausybė ir parlamentas labai dažnai“, – pridūrė ji.

Kiek anksčiau dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad dabartinės Prezidentūros ir konservatorių diskusijose dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje įžvelgianti abipusį nepakantumą. Tai, akcentuoja D. Grybauskaitė, kenkia valstybei.  

Kartu D. Grybauskaitė pažymėjo mananti, kad prezidento pusėje yra konstituciniai argumentai, išlaikyti dar jos prezidentavimo metu susiformavusią Lietuvos atstovavimo EVT tvarką.

„Mano nuomone, konstituciniai argumentai – ir čia noriu paminėti, kad nepriklausomai nuo asmenybių, patinka ar nepatinka – konstituciniai argumentai dėl dalyvavimo yra prezidento pusėje, o politiniai argumentai reikalauja konstruktyvaus dialogo ir bendro sprendimo“, – teigė D. Grybauskaitė.

ELTA primena, kad G. Nausėda pastarąją savaitę atsakė į premjerės I. Šimonytės laišką, kuriuo Vyriausybės vadovė siūlė keisti susiklosčiusią Lietuvos atstovavimo EVT tvarką. Visgi prezidentas neatsižvelgė į premjerės raginimą sudaryti galimybes ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų, keliauti į EVT posėdžius.

Komentuodama prezidento atsakymą, I. Šimonytė žurnalistams ketvirtadienį sakė neturinti ketinimų rašyti dar vieno laiško.

„Tikrai nemanau, kad aš rašysiu trečią laišką prezidentui, nes, matyt, nebus tame labai didelės vertės“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė premjerė.

Kurį laiką kalbėję apie įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojamas valstybės atstovavimas EVT, konservatoriai nuo šios iniciatyvos laikinai atsitraukė, tvirtindami, kad šios situacijos išsprendimui pakanka Seimo komitetų pozicijos. Pats projekto iniciatorius Matas Maldeikis pažymi, kad dėl konkrečių veiksmų dar tarsis su visa TS-LKD frakcija, tačiau neatmeta, kad, prezidentui ir premjerei nepavykus susitarti iki artimiausio EVT posėdžio birželio mėnesį, bus grįžta prie šio projekto.