„Neturiu nieko pridurti prie to, ką pasakė užsienio reikalų ministras penktadienį. Mano žiniomis, apie pirmą Angelos Merkel skambutį ministras informuotas nebuvo“, – LRT radijui antradienį teigė I. Šimonytė.

„Mes taip jau sutarėme, kad šitos temos toliau nenorėtume komentuoti“ , – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pareiškus, jog užsienio reikalų ministras buvo informuotas apie A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbį, Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis toliau tvirtino priešingai. Ministro teigimu, jis iš prezidento nesulaukė žinučių nei apie pirmąjį, nei apie antrąjį A. Merkel skambutį Vakarų nepripažįstamam Baltarusijos vadovui. 

„Aš galiu pasakyti tik tiek, kad žinučių prieš skambučius – nei pirmąjį, nei antrąjį – nesu gavęs nei iš prezidento, nei man turimais kanalais iš patarėjų komandos“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Neturiu nieko pridurti prie to, ką pasakė užsienio reikalų ministras penktadienį. Mano žiniomis, apie pirmą Angelos Merkel skambutį ministras informuotas nebuvo.

Ketvirtadienį prezidentas teigė, kad G. Landsbergio išsakyta kritika dėl to, kad jo vadovaujamai ministerijai apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutį teko sužinoti ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių, nėra pagrįsta. Jo teigimu, Prezidentūra informacija dalinasi, todėl bet kokias problemas galima spręsti kalbantis, o ne per žiniasklaidą.

„Mes apie pokalbį informavome, ir aš dabar tikrai nesileisiu į tokį nesolidų užsiėmimą, kuomet man rodoma, kad žinutė buvo išsiųsta ir žinutė kitoje pusėje buvo peržiūrėta. Bet iš kitos pusės aš išgirstu, kad ta žinutė kažkokiu būdu buvo nematyta“, – interviu LRT televizijai ketvirtadienį sakė G. Nausėda. 

Tiesa, G. Nausėda teigė, kad veikiausiai Prezidentūra informavo apie antrąjį A. Merkel pokalbį su Baltarusijos neteisėtu prezidentu. Tuo metu užsienio reikalų ministras viešai stebėjosi, kodėl jis nesulaukė jokių žinių dar apie pirmąjį Vokietijos kanclerės pokalbį su A. Lukašenka.

„Aš tiksliai neprisimenu, ar tai buvo pirmas ar antras pokalbis. Įvykiai sekė vienas kitą ir tikrai nebuvo taip, kad mes turėjome labai daug laiko reaguoti. Bet kažkurio, turbūt antrojo, pokalbio žinutė buvo išsiųsta ir parodyta kaip peržiūrėta“, – teigė prezidentas.

„Mes tikrai dalinamės visa informacija. Jei yra kažkokie komunikacijos trikdžiai, aš dar kartą primygtinai prašau ne tik užsienio reikalų ministro, bet ir premjerės, ir kitų ministrų – nebijokite skambinti. Mano koordinatės yra žinomos. Aš visada esu linkęs bendrauti. Darykime tai ateityje. Tos mūsų audros buteliuose arba arbatos stiklinėse – jos niekam nereikalingos“, – apibendrino G. Nausėda.

Nesutarimai kilo po A. Merkel skambučio A. Lukašenkai

Pastarąją savaitę už Lietuvos užsienio politiką atsakingų asmenų pozicijos išsiskyrė po Vokietijos kanclerės A. Merkel skambučio autokratiniam ir Vakarų šalių nepripažįstamam Baltarusijos lyderiui A. Lukašenkai.

Ketvirtadienį G. Landsbergis žurnalistams apgailestavo, kad, pasak jo, Vyriausybė informaciją apie A. Lukašenkos pokalbius su Vokietijos kanclere A. Merkel gavo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių. Ministras akcentavo, kad tai yra labai negera praktika.

„Vienintelis žodis, kuriuo galiu apsakyti, – apmaudu. Tai apsunkina darbą. Informaciją mes dabar gauname per mūsų partnerius. Esame susitarę, kad būtume informuoti laiku“, – ketvirtadienį Seime komentavo G. Landsbergis.

Kai kam galėjo sukurti iliuziją, kad situacija apraminta

I. Šimonytė teigia, kad Vokietijos kanclerės A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbiai kai kam galėjo sukurti iliuziją, jog situacija pasienyje su Baltarusija yra apraminta. Tačiau ministrė pirmininkė akcentuoja, kad Baltarusijos režimo lyderis ir toliau laukia pripažinimo signalų, o pokalbius su Vokietijos kanclere išnaudojo propagandos tikslais.

„Manau, kad tai galėjo kažkam sukurti iliuziją, kad ta situacija yra apraminta. Bet iš tų komentarų, kuriuos ponas A. Lukašenka vakar savo propagandiniuose kanaluose dalino, akivaizdu, kad jis laukia kažkokių pripažinimo signalų ir toliau kalba apie 2 tūkst. ar kažkiek žmonių pasiėmimą į Europos Sąjungą ar Vokietiją“, – LRT radijui antradienį sakė I. Šimonytė.

Manau, kad tai galėjo kažkam sukurti iliuziją, kad ta situacija yra apraminta.

„Tai rezultatas buvo prognozuojamas, tai tiesiog buvo labiausiai išnaudota propagandos tikslais“, – pridūrė ji.

Vyriausybės vadovės teigimu, šios situacijos vienintelis teigiamas rezultatas yra tai, kad Baltarusijos pareigūnų į pasienį su Lietuva atstumtiems migrantams buvo suteikta pagalba.

„Vienintelis turbūt teigiamas šios situacijos rezultatas, jeigu jį galima taip pavadinti, tai, kad žmonės, kurie buvo sustumti į pasienį, laikinai yra patalpinti į kažkokias patalpas po stogu“, – sakė premjerė.

D. Kuliešius: pagrindinės užsienio politikos kryptys sprendžiamos vieningai

Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad nesusikalbėjimų užsienio politikos klausimais dėl Baltarusijos režimo tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Vyriausybės nėra. Anot jo, užsienio politikos kryptys yra sprendžiamos vieningai.

„Kai reikėjo greitai sutarti dėl konkrečių kriterijų, dėl konkrečių priemonių, kaip mes reaguosime į augančią įtampą Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, visi Lietuvos vadovai susirinko į Valstybės gynimo tarybą ir diskutavo bei sutarė bendrą poziciją. Mūsų saugumo, pagrindinės užsienio politikos kryptys tikrai yra vieningai sprendžiamos“, – antradienį ,,Žinių radijui“ sakė D. Kuliešius bei pridūrė, kad užsienio politikos klausimai dėl Baltarusijos vykdomo režimo ir ateityje bus priimami bendru sutarimu.

Mūsų saugumo, pagrindinės užsienio politikos kryptys tikrai yra vieningai sprendžiamos.

„Žiūrint į vėlgi besikeičiančią saugumo situaciją, jeigu artimiausiu laiku būtų toks poreikis, o panašu, kad jis bus, tai tokiu pačiu principu bus sprendžiami ir randami sutarimai“, – pridūrė D. Kuliešius.

Anot prezidento patarėjo, išsiskyrimo užsienio politikos klausimais nėra ir su kitų ES šalių vadovais.

„Tikslas yra daromas visų valstybių vadovų kartu, o konkretus atskiras taktinis tikslas, (...) tarkim, individualiai Vokietijos kanclerės iniciatyva skirta tam, kad nuimtų įtampą būtent konkrečioje vietoje. Tai nereiškia, kad šitas veiksmas buvo susijęs su pagrindinio tikslo pakeitimu“, – teigė D. Kuliešius.

ELTA primena, kad A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel praėjusią savaitę du kartus kalbėjosi telefonu. Tai buvo pirmas A. Lukašenkos kontaktas su Vakarų šalies vyriausybe po to, kai jis pasiskelbė laimėjęs 2020 metų rugpjūtį vykusius rinkimus.

G. Nausėda BBC radijui duotame interviu teigė pritariantis Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiams su autokratiniu Baltarusijos vadovu. G. Nausėdos manymu, tai, kad Vakarų valstybės migracijos krizę bando spręsti komunikuodamos su Vakarų nepripažintu prezidentu, A. Lukašenkos nepaverčia teisėtu Baltarusijos lyderiu.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikosi kiek kitokios pozicijos. Jo teigimu, A. Merkel komunikavimas su autokratiniu Baltarusijos lyderiu yra pavojingas ne tik dėl to, kad nebuvo pakankamai suderintas su ES partneriais, bet ir dėl to, kad tai sukuria galimybes A. Lukašenkai atsiradusius kontaktus su Vakarais išnaudoti propagandiniams tikslams.