„Mes galime priimti tiek žmonių, kiek gali patikrinti mūsų institucijos ir turime atsakingai vertinti kiekvieną skaičių. Šiandien mes suskaičiavome, kad tai galėtų būti iki 40 žmonių, bet pasižiūrėsime, kaip tos derybos galėtų vykti su Europos Komisija“, – žurnalistams ketvirtadienį Pakruojyje kalbėjo premjerė.

„Tikslių skaičių nežinome, nes Europos Sąjunga turi apsispręsti dėl kvotų, tai mes tik galim įtarti, kad pilna kvota galėtų būti 160 žmonių, bet mes apie tokią net nesvarstome“, – pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, jog dėl šio priėmimo svarbų balsą turės Lietuvos institucijos, kurios „pasakys savo verdiktą, kiek saugu ir kiek jie galės patikrinti žmonių“.

Inga Ruginienė / R. Riabovo / BNS nuotr.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad Lietuva pagal ES solidarumo mechanizmą kitąmet priims pusę migrantų ir už pusę – susimokės.

Lietuva įsipareigojimą turės pradėti vykdyti nuo 2026 metų birželio.

Pagal pernai gegužę ES Tarybos patvirtintą Migracijos ir prieglobsčio paktą Lietuva buvo įpareigota kasmet priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,28 mln. eurų.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM), galutinis valstybių narių finansinių įnašų dydis bus nustatytas vėliau Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą.

Vladislavas Kondratovičius teigia, kad finansinio įnašo dydis gali būti mažesnis, nei skaičiuota anksčiau.

Ministerijos teigimu, už kiekvieną perkeltą asmenį Lietuva gaus 10 tūkst. eurų iš ES prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo.

Nustatytą finansinį įnašą Lietuva turėtų mokėti 2027 metais, tad šios lėšos turės būti numatytos dar kitų metų biudžete.

Solidarumo mechanizmas numato įpareigojimą Bendrijos narėms pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele.

Lietuva anksčiau yra skeptiškai vertinusi galimybes priimti migrantus, nes šalis ir taip suteikė prieglobstį nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, o per sieną su Baltarusija reguliariai bando patekti neteisėti migrantai.

VRM duomenimis, nuo 2021-ųjų Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią daugiau nei 24 tūkst. mėginimų neteisėtai kirsti valstybės sieną.

Migracijos departamentas spalį nurodė, kad šalyje iš viso registruota per 211 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.

Europos Komisija pirmojoje Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje skelbė, kad Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria migracijos spaudimą, o dar 12 šalių, tarp jų – Lenkija ir Lietuva – rimtą migracijos spaudimą.