Premjeras žada susitikti su V. Baku: man atsakymų dar nesuteikė

„Aš su V. Baku artimiausiu metu ketinu pasikalbėti, nežinau, kokią jis informaciją pateikinėjo, tai, kas buvo prieinama iš viešos erdvės, man atsakymų nesuteikė“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Premjeras taip pat užsiminė, kad iš tuo metu jo rinkimų štabui vadovavusio V. Bako buvo gavęs tam tikros informacijos, tačiau jis nežino, ar dėl jos buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas siūlo atlikti tyrimą.

„Tą informaciją, kurią jis prieš metus gaudavo, jis gavo kaip komiteto pirmininkas, ne kaip štabo vadovas, ir su mano personalija ar mano rinkimų kampanija tai nieko bendro neturi, jeigu tai yra ta informacija, kuri buvo pasakyta (Seime – BNS)“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.

„Aš negaliu pasakyti, nes nežinau, apie kokią informaciją V. Bakas kalbėjo (siūlydamas atlikti tyrimą Seime – BNS), kai jis pakalbės, galėsiu pasakyti, ar tai buvo ta informacija, ar ne ta, ir ką jis su ja darė“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo valdybą su prašymu inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“.

Aš negaliu pasakyti, nes nežinau, apie kokią informaciją V. Bakas kalbėjo.

Seimo valdyba trečiadienį nutarė, kad pagrindo pradėti tyrimą nėra, remdamasi NSGK uždaro posėdžio protokolu bei komiteto vadovo Dainiaus Gaižausko raštu, kad pranešimas apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą nepasitvirtino.

Prieš Seimo valdybos posėdį Seimo NSGK aptarė situaciją dalyvaujant STT vadovui Žydrūnui Bartkui ir generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui.

NSGK pirmininko Seimo valdybai pateiktame rašte teigiama, kad komiteto posėdyje dalyvavę teisėsaugos institucijų vadovai pranešė, jog jiems perduota informacija apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą buvo patikrinta, ji nepasitvirtino, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

V. Bakas po Seimo valdybos posėdžio BNS teigė, kad sprendimas – nepagrįstas.

Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje jis tvirtino, kad praėjusių metų pradžioje jo gauta informacija buvo susijusi su kišimusi į nemažos dalies niekuo dėtų piliečių privatų gyvenimą, neteisėta įtaka rinkimams ir aukštų pareigūnų neutralumo pažeidimu.

„Buvau ir esu įsitikinęs, kad tam tikrų periodu buvo kištasi į nemažos dalies niekuo dėtų šalies piliečių privatų gyvenimą. Taip pat atskiri asmenys stengėsi daryti įtaką, mano nuomone, neteisėtą įtaką, demokratinių rinkimų procesui“, – sakė Seimo narys.

V. Bako duomenimis, jo gautoje informacijoje buvo duomenų apie galbūt pareigūnų per rinkimus suteiktą pirmenybę konkrečiam politikui ar politikams.

V. Bakas teigia, kad dar 2019 metų pradžioje jam einant komiteto vadovo pareigas pranešta, jog „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.

Politikas tvirtino, kad gavęs šią informaciją, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei STT dėl galbūt padarytos nusikalstamos veiklos ir tik šių metų sausio 29 dieną iš STT gavo atsakymą, jog ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Generalinė prokuratūra ir STT atsisakė išsamiau komentuoti V. Bakui teiktus atsakymus dėl jo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto duomenų rinkimo vienoje iš valstybės institucijų.

Politikai ir teisėsauga neatskleidžia, nei kokioje institucijoje galėjo būti padaryti pažeidimai, nei apie ką galbūt rinkti duomenys. Šis slaptumas aiškinamas Pranešėjų apsaugos įstatymu.