Politikas teigė nujautęs, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė gali kreiptis į Seimą, prašydama naikinti jo teisinę neliečiamybę.

„Tokia tikimybė buvo, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras. – Aš visada jaučiuosi, kad tikrai pareigą atlikau tarybos nario. Ir turėjau tas išlaidas, ir kompensavausi jas. (...) Kad jau būčiau kažkaip taip nusikaltęs, tikrai nejaučiu“, – pridūrė politikas.

Paklaustas, ar vykstant procedūroms jis ketina sustabdyti narystę partijoje, parlamentaras sakė, jog „reikės taip padaryti“.

Socialdemokratas – antras šios kadencijos Seimo narys, kurio teisinę neliečiamybę prokurorė prašo panaikinti.

Teisėsauga šiemet įtarimus „čekiukų“ byloje yra pareiškusi parlamentarui liberalui Andriui Bagdonui. Prieš tai Seimas jo imunitetą panaikino supaprastinta tvarka, nesudarant komisijos.

A. Dudėnas teigė procedūrą atliksiantis taip pat.

„Ten procedūra yra, kaip ir Seimo nario Bagdono buvo procedūra. Taip ir su manimi turbūt bus visa procedūra“, – BNS kalbėjo politikas.

Pagal Seimo statutą, jeigu parlamentaras, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, iš karto viešai Seimo posėdyje sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, tyrimo komisija dėl to nesudaroma.

Taip pat numatoma, kad politikui atsisakius teisinės neliečiamybės, šis klausimas turi būti nagrinėjamas artimiausiame Seimo posėdyje kitą dieną.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė.

Leidimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn turi duoti ne mažiau kaip 71 iš 141 parlamentaro.

Panaikinti neliečiamybę A. Dudėnui siekiama, norint pareikšti įtarimus „čekiukų“ byloje, kai jis ėjo Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas 2019–2023 metais.

Pasak prokuratūros, tyrimo duomenys leidžia manyti, kad dabar Seime dirbantis A. Dudėnas ne vėliau kaip nuo 2019-ųjų liepos galimai padarė nusikalstamas veikas susijusias su dokumentų klastojimu, disponavimu suklastotu dokumentu ir piktnaudžiavimu.

Bylos duomenimis, Ukmergės rajono savivaldybei politikas pateikė 17 galimai suklastotų ataskaitų ir prie jų pridėtų dokumentų, kurie buvo susiję ne su jo paties patirtomis išlaidomis degalams. Už tai A. Dudėnui, kaip įtariama, nepagrįstai išmokėta apie 10,5 tūkst. eurų.

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus akciją „Skaidrinam“, teisėsauga pradėjo tyrimus dėl piktnaudžiavimo savivaldos politikų išmokomis.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, įtarimai – pareikšti 27 asmenims.

N. Grunskienė yra sakiusi, jog juose figūruoja ir „keletas Seimo narių“.