Pradžiamokslis Seimo naujokams: Statutas, Elgesio kodeksas, interesų derinimas

Penktadienį kadenciją pradės naujas, tryliktasis, Seimas, kuriame bus daug naujokų, nesiorientuojančių ne tik Seimo koridoriuose, bet ir įstatymų leidybos procedūrose, galbūt dar nespėjusių susipažinti su politinės etikos reglamentavimu.

Daugiau nei metus Seimo Etikos ir procedūrų komisijai vadovaujantis, tris kadencijas Seimo nariu dirbantis  konservatorius Antanas Matulas  turi patarimų naujokams – pirmiausia perskaityti dar kartą, matyt, ne kartą jau skaitytą, Konstituciją, išanalizuoti Seimo Statutą. Tarp būtinos „literatūros“ jis nurodo ir Valstybės politikų elgesio kodeksą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, Seimo valdybos sprendimą dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimo tvarkos.

„Teks jų griežtai laikytis, ten viskas surašyta. Tikiu, jeigu naujokai susipažins su šiais teisės aktais – tai pažeidimų bus žymiai mažiau. Norisi  palinkėti, kad visas parlamentas pasimokytų iš tų klaidų, kurias padarė mūsų kolegos, jų nekartotų, elgtųsi korektiškai, gerbtų Seimo kanceliarijos darbuotojus“, – Eltai sakė A. Matulas.

Politikos veteranas pažymi, kad į Seimą atėjusiems naujokams kadencijos pradžioje gali pasirodyti, kad „čia yra pasaulio bamba, jie gali pasijusti tarsi žvaigždės“.

„Tačiau reikės suvokti, kad jie atėjo į parlamentą tarnauti žmonėms. Iš savo patirties  galiu pasakyti, kad pradžioje, 1996 metais, atėjęs į Seimą, jaučiausi lyg ir sužvaigždėjęs, kad viską gali. Bet labai greitai atėjo suvokimas, kad daug ko nežinau, kad reikia išmokti klausyti, reikia išmokti diskutuoti, reikia išmokti tarnauti žmonėms“, – sako A. Matulas.

Jau penktą kadenciją Seime dirbantis Etikos ir procedūrų komisijos narys Kazys Starkevičius irgi turi patarimų naujokams dėl parlamentinės etikos: „prieš mesdamas akmenį į kitą – pagalvok apie save“.

„Iš savo ilgos parlamentaro darbo patirties galėčiau palyginti Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su Konstituciniu Teismu. Tai, mano manymu, praktiškai tokia pati institucija, kuri tik sprendžia Seimo narių elgsenos klausimus, rodo politinės kultūros standartą“, – Eltai sakė K. Starkevičius.

Kaip kadenciją baigiančio Seimo nariai laikėsi etikos ir procedūrų atsispindi ir šią savaitę pristatytoje Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2020 metų veiklos ataskaitoje.

Daugiausia skundų – dėl eksparlamentarės A. Maldeikienės ir Seimo nario P. Gražulio žodyno

Seimo Etikos ir procedūrų komisija sulaukė daug Seimo narių skundų vienų kitiems. „Prieš kelerius metus išvažiuojamajame komisijos posėdyje į Čekiją sužinojome, kad jie neturi jokio Seimo nario skundo dėl kitų Seimo narių. O pas mus įsigaliojusi tokio vienas kito skundimo praktika, tų klausimų mes turėjome labai daug“, – sako A. Matulas.

Tačiau jis pažymi, kad korektiškas, nuoseklus, kultūringas komisijos darbas prisidėjo prie to, kad tų skundų per pastarąjį pusmetį dėl neetiško Seimo narių elgesio ženkliai sumažėjo, ypač skundų vienas kitu. A. Matulo nuomone, galima manyti, kad Seimo narių elgesys pasikeitė į  gerąją pusę.

„Tiesa, buvo keli profesionalai Seimo nariai, kurie nesiskaitė su žodžiais, nerinko žodžių, bandė netgi įžeidinėt, matyt, specialiai, bet su laiku jie aprimo. Rekordininkė tikriausiai galėtų būti kolegė Agnė Širinskienė, nes ji rašė ant visų ir apie viską, o daugiausia skundų buvome sulaukę dėl kolegės Aušros Maldeikienės pasisakymų, bet kadangi jos neliko, ji išvyko dirbti į Europos Parlamentą, tai mums atkrito daug darbų. Nemažai buvo skundų dėl Seimo nario Petro Gražulio pasisakymų, bet jis vėlgi lyg ir aprimęs“, – sako A.Matulas.

Mane labiausiai šokiravo, kada vienos frakcijos nariai skundė tos pačios frakcijos narius, pavyzdžiui, kolegė „valstietė“ Agnė Širinskienė skundė kolegę „valstietę“ Rimą Baškienę, nors galėjo problemą, ieškant kompromiso, pačios išspręsti.

Beje, Seimo etikos sargai taip pat mano, kad padeda jų atliekamas prevencinis darbas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Matulas sako, kad bendras politinės kultūros lygis kadenciją baigiančiame Seime šiek tiek sumažėjo dėl kelių „etatinių“ nekorektiškai besielgiančių Seimo narių ir dėl kelių skundikų.

„Mane labiausiai šokiravo, kada vienos frakcijos nariai skundė tos pačios frakcijos narius, pavyzdžiui, kolegė „valstietė“ Agnė Širinskienė skundė kolegę „valstietę“ Rimą Baškienę, nors galėjo problemą, ieškant kompromiso, pačios išspręsti“, – mano A. Matulas.

Dėl parlamentinių procedūrų pažeidimų Seimo etikos sargai turėjo nedaug skundų, jiems per 2020 metus teko rašyti 8 išvadas dėl to. Problemų dažniausiai kildavo dėl pirmininkavimo Seimo posėdžiams.

Seimo „valstiečiai“ buvo drausmingi

Seimo etikos sargų vertinimu, kadenciją baigiančio Seimo narių lankomumas buvo visas neblogas. „Manau, kad tai atsitiko dėl kelių priežasčių. Visų pirma, buvo didelė drausmė valdančiosios daugumos, ypač „valstiečių“ frakcijoje. Reikia pripažinti, kad jie buvo drausmingi, bet ir opozicijai reikėjo stebėti procesą, oponuoti, todėl ir ji irgi buvo gana drausminga. Todėl lyginant su ankstesnėmis  kadencijomis lankomumas, manyčiau,  yra geresnis. Gal ir patys Seimo nariai suprato, kad visuomenei svarbu matyti savo Seimo narį aktyviai dalyvaujantį plenariniuose ir komitetų  posėdžiuose“, – sako A. Matulas.

Seimo nariai nelinkę atskleisti, kam pirko gėles

Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kontroliuojanti lėšų, skirtų parlamentinei veiklai, naudojimą, patikrinusi Seimo narių avanso ataskaitas, parengė 186 išvadas.

Etikos sargai nerado labai didelių pažeidimų. Parlamentarai daugiausiai nenurodydavo remontuojamo automobilio numerio, beje, leidžiama tik vieną remontuoti iš tokių lėšų. Bet Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Matulas linkęs tai vertinti ne kaip piktnaudžiavimą, bet kaip nepastabumą.

Dažnas parlamentaras nenurodė, kam skirtos gėlės ar suvenyrai.

„Manau, kad yra perteklinis reikalavimas Seimo nariui nurodyti, kam konkrečiai padovanojo gėlę. Kartais būdavo ir tokių argumentų, kad man nekorektiška nurodyti, kad gėles ar vainiką pirkau kažkokiam mirusiam žymiam žmogui ar kolegai. Čia reikia galvoti, ar tikrai tokios ataskaitos yra reikalingos“, – sakė A. Matulas.

Ar naujoji valdžia bandys sustabdyti įstatymų leidybos traukinį?

Seimo Etikos ir procedūrų komisija šiais metais parengė 6 įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų projektus. Tačiau kadenciją baigiantis Seimas jų nepradėjo svarstyti. Į naujos kadencijos Seimą perrinktas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Matulas sako, kad naujoji Seimo dauguma bandys keisti Seimo Statutą kad sustabdytų įstatymų leidybos traukinį, nes pernelyg daug ir greitai priiminėjami įstatymai.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kaip nurodoma jos 2020 metų veiklos ataskaitoje, gavo 382 pareiškimus, raštus ir kitus dokumentus, parengė per 360 atsakymų, parašė 7 atsiliepimus ir skundus teismams.

2016–2020 m. Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisijoje dirbo 11 Seimo narių. Tai komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas, jo pavaduotoja Aušrinė Norkienė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, „valstietės“ Asta Kubilienė, Aušra Papirtienė, Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovaujanti Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorius Kazys Starkevičius, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, socialdarbietė Ona Valiukevičiūtė, Mišrios Seimo narių grupės atstovai – Petras Čimbaras, Virgilijus Poderys, Andrius Mazuronis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių