Šeštadienį Palangoje vykusio suvažiavimo metu nuo 1997-ųjų su pertraukomis „valstiečiams“ vadovavusiam R. Karbauskiui pareiškus, jog jis posto nebesieks bei kitiems šešiems partijos skyrių iškeltiems LVŽS politikams atsisakius kandidatuoti, A. Veryga buvo vienintelis panorėjęs tapti naujuoju lyderiu.
Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili BNS teigė, jog partijos ateičiai – svarbu koks liks neoficialius buvusio lyderio vaidmuo.
„Aš galvočiau, kad R. Karbauskis nebus tas, kuris visiškai nusišalintų nuo partijos reikalų. Tik tiek, kad dabar jis neturės jokių, vadinkime oficialių įsipareigojimų partijai“, – kalbėjo politologė.
„Apie (R. Karbauskio – BNS) įtakos sumažėjimą turėtume kalbėti labai rezervuotai, kol nepamatysime, kaip sekasi A. Verygai ir kiek mes jo veikime matysime laisvės“, – pabrėžė ji.
Suvažiavimo metu R. Karbauskis žurnalistams sakė į partijos lyderius nebekandidatavęs bei iš politikos pasitraukęs siekdamas, jog ateityje netektų susidurti su interesų konfliktais. Jis valdo žemės ūkio ir didmeninės prekybos bendrovę „Agrokoncernas“.
„Kada politikas pradeda iš valdžios reikalauti laikytis Lietuvos įstatymų, tai tam tikras konfliktas verslo srityje kyla“, – teigė R. Karbauskis.
Tai čia – toks visai kaip šaškininko apgalvotas ėjimas, ko gero.
Antrąją pasitraukimo priežastimi buvęs LVŽS lyderis įvardino tai, jog A. Veryga „yra labai geras pasirinkimas partijai“ bei būtų tinkamu premjeru.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorės Ainės Ramonaitės teigimu, ankstesnės indikacijos rodė, kad R. Karbauskis pasitiki A. Veryga.
„Tas pasitikėjimas, matyt, yra visai giluminis. Ar norės R. Karbauskis iš galinės sėdynės reguliuoti, ar pasitikės, ateitis parodys, bet matėsi paties R. Karbauskio liūdnokos nuotaikos“, – BNS teigė ji.
„(A. Verygos tapimas pirmininku – BNS) yra vienas iš tų strateginių sprendimų neblogų, nes pats (R. Karbauskis – BNS) gal jau nelabai nori eiti į viešumą ir tarsi reikia po rinkimų atsakomybę prisiimti, ir tarsi partijai reikia naujo postūmio. Tai čia – toks visai kaip šaškininko apgalvotas ėjimas, ko gero“, – pabrėžė politologė.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili pažymėjo, kad A. Verygos laukia labai sudėtingas darbas ruošiantis 2027-ųjų savivaldos rinkimams, nes partija yra praradusi dalį pozicijų.
Praėjusiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose LVŽS iškovojo aštuonis mandatus, tačiau pasididino frakciją iki 11 narių prie jos prisijungus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovams.
LVŽS Seimo rinkimuose dalyvavo jungtiniu sąrašu ir vos įveikė privalomą 7 proc. rinkimų barjerą. Daugiamandatėje apygardoje jis gavo 7,02 proc. balsų.
VU TSPMI profesorės teigimu, naujojo ir senojo lyderių vertybinės nuostatos sutampa, todėl nederėtų tikėtis didelių pokyčių partijos ideologinėje kryptyje.
„Klausimas, ar vertybinis profilis, kurį bandė išsigryninti Karbauskis su Veryga, ar jis gali būti sėkmės raktu, ar ne“, – pabrėžė ji.
„Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodė, jog sausį už „valstiečius“ būtų balsavę 6,1 proc. respondentų.
(be temos)