Politologas: savivaldos rinkimuose kova vyko tarp konkrečių asmenybių

Šiuose savivaldos rinkimuose kova vyko tarp konkrečių asmenybių, sako politologas.

„Jeigu kalbėtume apie tai, kas šiuose rinkimuose laimėjo, aš atsakyčiau, kad pergalę iškovojo personalijos ir asmenybėmis grindžiama politika“, – BNS spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Anot jo, ši tendencija jau anksčiau matyta per nacionalinius rinkimus, o tiesioginiai merų rinkimai bei auganti visuomeninių rinkimų komitetų svarba ją sustiprino ir savivaldoje.

„Daugelis komitetų būrėsi aplink konkrečius politikus: ar tai būtų iš partijų pasitraukę politikai, ar tiesiog naujai į politiką atėję žmonės“, – sakė politologas.

Merams išlaikyti postus padėjo gera ekonomika

Pasak jo, nors viena vertus, tai rodo partijų įtakos silpnėjimą, kita vertus, galima tai sieti su didesniu rinkėjų aktyvumu.

„Kelčiau hipotezę, kad asmenybių dalyvavimas ir šiuose rinkimuose prisidėjo prie gana didelio rinkėjų aktyvumo“, – sakė R. Vilpišauskas.

Kita dominuojanti tendencija – perrinkta nemaža dalis anksčiau savivaldybėms vadovavusių merų.

„Vienas aiškinimas susijęs su ekonomine situacija: Lietuvos ekonomika pastaruosius ketverius metus gana sparčiai augo ir tai sudaro geresnes finansines galimybes ne tik nacionalinei valdžiai, bet ir savivaldai“, – sakė politologas.

„Reikia būti labai nekompetentingu, kad esant geroms ekonominėms situacijoms nesugebėtumei padaryti kažko naudingo savo savivaldos gyventojams“, – pridūrė jis.

Kita galima priežastis – merų galimybė būti matomais ir pristatyti save.

„Spėčiau, kad tai irgi sukuria sistemingą palankią aplinką dirbantiems merams, ir reikia labai „prisidirbti“, liaudiškai kalbant, kad nebūtumei perrinktas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Jis buvo linkęs nesutikti, kad merų perrinkimą lėmė pasirinkimo stygius.

„Pasirinkimas, aš manau, buvo. Tokį rezultatą lėmė gera ekonominė padėtis, tai, kad nebuvo skandalų didžiuosiuose miestuose, o net ir ten, kur buvo skandalų, rinkėjai nusprendė, kad jiems dirbęs meras priimtinesnis. Kaip tai paaiškinti, aš neturiu atsakymo“, – sakė politologas.

Lūkesčius viršijusių liberalų ir socdemų laukia iššūkiai

R. Vilpišausko vertinimu, Socialdemokratų partija ir Liberalų sąjūdis rinkimuose viršijo lūkesčius, tačiau nepaisant to, šių partijų laukia nemenki iššūkiai.

„Nepaisant lūkesčius viršijusio pasirodymo, abiejų partijų laukia rimti iššūkiai ir vidinės diskusijos: LSDP pirmiausia dėl to, kad jos pergalės mažesnėse savivaldybėse yra veikiau turėto įdirbio rezultatas nei naujojo partijos vadovo pradėtų pokyčių pasekmė“, – sakė jis.

Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad partijos rezultatai didmiesčiuose buvo gana silpni, todėl artėjantys nacionaliniai rinkimai jiems gali būti rimtu išbandymu.

„Mano nuomone, socialdemokratų pergalė yra trumpalaikė. Žinoma, ši partija laimėjo daug merų vietų, iš esmės mažesnėse savivaldybėse, tačiau tai atrodo iš praeities ateinantis šios partijos įdirbis, kurio dar po ketverių metų gali ir nebeužtekti“, – sakė R. Vilpišauskas.

Nuo šios politinės jėgos atskilusi Socialdemokratų darbo partija, pasak politologo, artėjant savivaldos rinkimams greičiausiai turėtų pradėti svarstyti galimybę grįžti į socialdemokratų gretas.

Tuo metu liberalams pagrindiniu iššūkiu gali tapti atskilusios politinės jėgos Vilniuje ir Klaipėdoje.

„Liberalų sąjūdis, tikėtina, susidurs su reikšminga konkurencija, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, kurią kels šių miestų merai ir jų suburti judėjimai. (...) Ir gali būti, kad artėjant nacionaliniams rinkimams bus kuriama nauja liberalų partija, kuri gali tapti rimta alternatyva Liberalų sąjūdžiui“, – kalbėjo politologas.

Po savivaldos rinkimų daugiausiai savivaldybių vadovaus socialdemokratai, pagrindiniuose didmiesčiuose nugalėjo visuomeninius komitetus vedę politikai.

Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11, Lietuvos liberalų sąjūdis – 6, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.

Penkiems didiesiems miestams vadovaus su visuomeniniais rinkimų komitetais kandidatavę politikai. Iš viso visuomeninių rinkimų komitetų iškelti kandidatai vadovaus dvylikai savivaldybių.

Nauji merai po savivaldos rinkimų dirbs 22-ose iš 60 šalies savivaldybių.

Įspėjamieji signalai „valstiečiams“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė išskiria keturis sekmadienį pasibaigusių tiesioginių mero rinkimų akcentus. Pasak politologės, tai konservatorių ir socialdemokratų ankstesnių pozicijų išlaikymas, silpnas „valstiečių“ pasirodymas, „tvarkiečių“ blykstelėjimas ir rinkimų komitetų įsitvirtinimas.

„Antrajame rinkimų į merus ture socialdemokratai, nors ir nukraujavę savivaldos tarybų rinkimuose, - samprotavo MRU politologė, - sugebėjo išlaikyti visai neblogas pozicijas kovoje dėl merų postų. Konservatoriai taip pat, galima sakyti, po antrojo rinkimų turo išlaikė status quo, tačiau vargu ar tai juos turėtų džiuginti. Tačiau valdančiųjų „valstiečių“ pasirodymas itin silpnas. Turėdami kur kas geresnes galimybes nei 2015 m., jie sugebėjo tik dviem merų postais iškovoti daugiau, nei turėjo“, - kalbėjo R. Urbonaitė. Pasak jos, dėl tokių rezultatų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai susirūpinti.

„Valstiečiai“ iš 11 merų, kurie perėjo į antrąjį turą, sugebėjo laimėti tik 4 mero postus - tai nėra daug. Lyginant su 2015 m., jie laimėjo tik 2 merų postais daugiau. Manau, kad tai turėtų būti signalas „valstiečiams“ dėl turimų kadrų. Mero rinkimuose, pirmiausia, reikia stiprių personalijų, o „valstiečiai“, žvelgiant į rezultatus, tikriausiai jų stokoja“, - apibendrino politologė.

Kiti du pasibaigusių rinkimų akcentai - „tvarkiečių“ iškovotų merų kėdžių skaičius ir rinkimų komitetų įsitvirtinimas.

„Tvarkos ir teisingumo rezultatai net šiek tiek stebina. „Tvarkiečiai“, antrajame rinkimų ture kovoję dėl 6 merų postų, sugebėjo laimėti 5 bilietus. Tai reiškia, kad vietoje turėtų 3 merų postų dabar Tvarka ir teisingumas turės 5. Tai yra geras rezultatas, o patys „tvarkiečiai“ pagal merų skaičių vos vienu atsilieka nuo „valstiečių-žaliųjų“ partijos, nors pagal tarybose laimėtų mandatų skaičių labai stipriai atsilieka“, - sakė ji. R. Urbonaitės nuomone, taip pat svarbu išskirti rinkimų komitetų pasirodymą.

„Komitetai padidino turėtą merų skaičių. Nors šių komitetų neturėtume traktuoti kaip vientiso darinio, jų pozicijų sustiprėjimas yra gana reikšmingas. Žiūrėsime, kaip žmonės šios kadencijos pabaigoje toliau vertins komitetams priklausančius merus, o kartu ir pačius komitetus“, - apibendrino R. Urbonaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tomas

tomas portretas
O kaip ,,užtikrintai" čiulbėjo don Karabasas, kad jie laimės ,,visus rinkimus". Turbūt įsitikino, kad Lietuva - ne vien Naisiai, kur kolchozo pirmininko žodis viską lemia. Taip bus ir toliau.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių