Politologas: ES Rytų partnerystės programos šalims turi suteikti narystės perspektyvą

Lietuva padėjo Rytų partnerystei įgauti pagreitį

Nors pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva nepasiekė, kad būtent Vilniuje būtų pasirašyta ES ir Ukrainos Asociacijos sutartis, ir politikai, ir politologai vieningi: Lietuva suvaidino svarbų vaidmenį ir padarė viską, kad Rytų partnerystės programa įgautų pagreitį.

„Lietuva, kaip maža europietiška, bet aktyvi valstybė stengėsi pasiekti konsensusą, stengėsi įtikinėti, stengėsi rasti kompromisus. Tačiau tango šoka dviese, tai yra ES ir Ukrainos reikalas ir Ukraina dabar nusprendė to tango nešokti“, – sako VDU profesorius Mindaugas Jurkynas.

„Labai pavyko. Pirma, yra parengta sutartis. Pirmą kartą nepriklausomybės istorijoje yra ne vien tik kalbos, bet jau ant stalo guli parengta sutartis, tiesa, kol kas nepasirašyta, – sako buvęs ambasadorius Ukrainoje A. Kumža. – Labai išsigrynino interesai, kaimynų interesai, visų valstybių interesai, žmonės susitelkė. Tiesiog situacija yra skaidresnė ir dabar belieka tuos interesus derinti ir eiti toliau“.

Pasak L. Donskio, Lietuva įvykdė tai, ką amerikiečiai yra nusakę savo filmo pavadinimu – „Misija neįmanoma“.

„Tai „Misija neįmanoma“, Lietuva padarė viską įmanoma. Ir net nepasirašius tos sutarties Lietuva lieka žaidimo nugalėtoja ir gali pasitraukti aukštai pakėlusi galvą. (...) Trūko paskutinio dalyko – tik ES lankstumo ir Ukrainos ryžto“, – sako EP narys.

L. Kasčiūnas: turi būti narystės ES perspektyva

Politikos analitikas Laurynas Kasčiūnas iš Rytų Europos studijų centro sako, kad tolimesnė Rytų partnerystės perspektyva priklauso nuo ES veiksmų: kaip bus apgintos Gruzija ir Moldova, Vilniuje parafavusios sutartis su ES. Manoma, kad jos patirs Rusijos spaudimą, kaip tai jau atsitiko su Armėnija ir Ukraina. Rytų partnerystės programos plėtrai būtinas naujas impulsas.

„Ir impulsą gali suteikti tik tai, jeigu mes suteiksime narystės perspektyvą toms šalims. Jeigu mes joms pasakysim, kad Rytų partnerystė yra ne tik kažkoks pakaitalas plėtrai, bet kad tai galutinai vestų į narystę ES. Tada, kai atveri tokią perspektyvą, jau daug lengviau kalbėti su visais. Turi didesnę galią primesti savo žaidimo taisykles. Ir kol prancūzai ir vokiečiai tai blokuoja, kol to nesupras, tol ES Rytų politikoje turės rimtų problemų“, – sako L. Kasčiūnas.