Politologai: G. Nausėda siunčia žinutę rinkėjams, kad pasiryžęs ginti tradicines vertybes

Išsiskyrus Užsienio reikalų ministerijos ir prezidento Gitano Nausėdos pozicijoms Vengrijos klausimu, politologai įžvelgia prieštaringos užsienio politikos, kai tarptautinei bendruomenei siunčiamos skirtingos žinios, riziką.

„Mes iki šiol džiaugdavomės, kad bent jau tarptautinėje arenoje turime gana aiškią, vieningą poziciją ir neišsiskiria čia Užsienio reikalų ministerijos ir prezidento pozicijos“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.

„Kol tai yra vidaus politikos klausimas, galima tai laikyti vidaus galios balansu ar žaidimu, o tarptautinėje arenoje tai jau gali kelti šiek tiek daugiau problemų, nes tada užsienio partneriams nelabai tampa aišku, į kurią pusę mes sukame ir kokią tą vertybinę koaliciją renkamės“, – sakė jis.

TSPMI docentas Kęstutis Girnius priminė Vygaudo Ušacko, ėjusio užsienio reikalų ministro pareigas, bei tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės konfliktą, pasibaigusį V. Ušacko atleidimu, taip pat akcentuodamas pozicijų derinimo svarbą.

Jo teigimu, situacija, kai nėra aišku, kas yra „tas žmogus, kalbantis Lietuvos vardu“, komplikuoja šalies santykius su kitomis valstybėmis.

„Čia yra vidaus politikos ginčai, kurie Lietuvą nupiešia ne teigiamiausiomis spalvomis. Jie rodo, jog Lietuvos politikai negali susitarti net kai kuriais pagrindiniais klausimais“, – sakė jis.

Pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, šis atvejis kelia klausimą, ar Lietuvos užsienio politika nebus „vykdoma keliais traukinio bėgiais“, jeigu pozicijų derinimo toliau mažės.

Užsienio partneriams nelabai tampa aišku, į kurią pusę mes sukame ir kokią tą vertybinę koaliciją renkamės.

Prezidentas ketvirtadienį atsisakė pasirašyti dalies Europos Sąjungos šalių lyderių deklaraciją dėl LGBTQ bendruomenės teisių.

Anksčiau šią savaitę daugelis tų pačių šalių bendru laišku pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Šį laišką Lietuva pasirašė, tai padarė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.

Sprendimas nėra netikėtas

Politologų teigimu, pats prezidento sprendimas nepasirašyti kreipimosi savaime nėra netikėtas, nes Lietuva ir iki šiol neišsiskyrė dideliu dėmesiu LGBTQ bendruomenės problemoms.

„Mes patys dar nesame LGBT teisių srityje labai pažengę, lyginant su ta pačia Lenkija ar kitomis regiono šalimis. Todėl aš manau, kad į Lietuvą nėra įpratę Europos Sąjungos lyderiai žiūrėti kaip į lyderę šioje temoje“, – sakė T. Janeliūnas.

Todėl, jo teigimu, didesnis pokytis nuo įprastos Lietuvos pozicijos yra dabartinės valdančiosios daugumos pastangos šiuo klausimu.

K. Girnius atkreipė dėmesį, kad šis G. Nausėdos sprendimas nebuvo pastebėtas užsienio žiniasklaidos, todėl neaišku, kiek jo pozicija buvo išreikšta Europos Vadovų Taryboje.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

„Aš manau, kad G. Nausėda šitą žinią labiau skiria Lietuvos vidaus politikai negu Lietuvos užsienio politikai. Tai būdas pranešti rinkėjams, kad jis pasiryžęs ginti tradicines vertybes“, – sakė politologas.

Tuo tarpu R. Urbonaitė pasigedo aiškių argumentų, kodėl G. Nausėda pasirinko tokią poziciją. Jos teigimu, pasakymai, jog „ne laiškais sprendžiamos problemos“ ar kad kiti lyderiai nėra susipažinę su kritikuojamu Vengrijos įstatymu, nepakankamai paaiškina paties prezidento poziciją.

Tai būdas pranešti rinkėjams, kad jis pasiryžęs ginti tradicines vertybes.

„Kiekvieną savo sprendimą prezidentas turėtų gebėti paaiškinti argumentuotai. Kitaip atsiranda nepageidaujamos interpretacijos, kurios ir prezidentui yra nemalonios“, – teigė ji.

Įtampa neslūgsta

Politologai konstatuoja, jog šis atvejis dar kartą parodo įtampą, jau kurį laiką tvyrančią tarp valdančiųjų ir Prezidentūros dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT).

„Galime matyti, kad įtampos tarp valdančiųjų ir prezidentūros tikrai neslūgsta. net jei praėjusią savaitę buvo sprendimas dėl EVT klausimo atsitraukti ir buvo pasakyta, kad iki rudens bus pauzė, dabar šitą pauzę užpildo kiti epizodai, kurie vis neleidžia įtampų malšinti“, – sako R. Urbonaitė.

T. Janeliūno teigimu, šiuo metu abi pusės reaguoja gana agresyviai, o šis atvejis rodo, kad tai ima trukdyti pozicijų derinimui.

Pasak jo, nors prezidentas neprivalo gauti mandato iš Vyriausybės ir gali veikti savo nuožiūra, tai prieš jį atsisuka kritika iš politikų bei visuomenės.

„Jis negali gauti kažkokio formalaus paneigimo iš Vyriausybės, bet jis gali sulaukti visuomenės, kitų politikų kritikos per tą viešąją diskusiją ir tai irgi yra kaštai – rezultatas, kurį jis turi įvertinti: kiek jam tai kainuos jau politine prasme Lietuvos viduje“, – sako politologas.

Jo vertinimu, nors konfliktą dėl atstovavimo EVT pirmi pradėjo konservatoriai, šiuo metu į konfliktą įsitraukusi Prezidentūra „kai kuriais atvejais reaguoja nelabai adekvačiai“ ir, temai eskaluojantis, ji greičiausiai sugrįš į politinę darbotvarkę rudenį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stanislovas

Stanislovas  portretas
Politologas savo pasisakė ,kad LR Prezidento nuomonė nepalaiko visumene.jis šiuo klausimu matyt turi mažą informaciją dėl visos tautos visų nuomonė. Aš manau,kad LR Prezidentą kaip tik palaiko mūsų Lietuvos visuomenės didžiausioji dalis. Tai Janulionio mąstymas aš manau menkniekis.

Rolandas

Rolandas portretas
p. R. Urbonaite jei jums kaip plitologei dar neaišku kas čia vyksto, ko iš vis imatės komentuoti. Argi nematote, kad Lietuvos Prezidentas gina Lietuvos konstituciją nuo "bestuburių" politikų fantazijų.

Ps.

Ps. portretas
Patkėsiu juo, jeigu iki rinkimų bus išvalytas Seimas.
VISI KOMENTARAI 24
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių