Politikai nenori deklaruoti pokalbių su lobistais – kratosi biurokratinės naštos

Tokį pasiūlymą parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) trečiadienį pateikė svarstydamas Teisingumo ministerijos pateiktą Lobistinės veiklos įstatymą.

Kritikai teigia, kad iš įstatymo išbraukus siūlomą nuostatą dėl susitikimų deklaravimo svarstomas įstatymas neturės prasmės.

VVSK pirmininkė Guoda Burokienė BNS sakė, kad būtinybė deklaruoti susitikimus didintų politikams biurokratinę naštą.

„Seimo narys ir taip turi daug (darbo), rašyt labai daug reikėtų, prisidėtų labai daug biurokratizmo“, – teigė politikė.

Pasak jos, politikų pareiga deklaruoti kiekvieną jiems pateiktą iniciatyvą galėtų riboti paprastų rinkėjų teises siūlyti kokius nors pokyčius.

Seimo narys ir taip turi daug (darbo), rašyt labai daug reikėtų, prisidėtų labai daug biurokratizmo.

„Nebuvo aišku, ar ir tuos susitikimus reikėtų aprašyti. Taip galimai būtų apribota piliečių teisė bendrauti su Seimo nariais“, – kalbėjo G. Burokienė.

Anot parlamentarės, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete sprendimas priimtas vienbalsiai.

Teisingumo ministerija siūlė, kad prezidentas, Seimo nariai, ministrai ir viceministrai, Vyriausybės ir ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai turėtų deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto.

Ataskaitą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai reikėtų pateikti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos pradžios.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad atsisakydami šios idėjos komiteto nariai „iš esmės nubraukė savo kolegų dvejų metų darbo rezultatus ir išmetė įstatymo projektą į šiukšliadėžę“.

„Tai, kas liko šiame kompromisiniame projekte, mažai kuo skiriasi nuo dabartinio įstatymo, o jis, kaip prisipažįsta patys politikai, neveikia“, – BNS teigė nevyriausybininkas.

„Būtent dėl to su kolegomis iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Teisingumo ministerijos siūlėme iš esmės peržiūrėti įstatymo logiką, o politikams pradėti nuo savęs“, – pridūrė jis.

S. Muravjovas teigė besitikintis, kad Seimas galiausiai nepritars komiteto pasiūlymui.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus rugsėjį paskelbta analizė parodė, kad šių metų Seimo pavasario sesijos metu ketvirtadaliu sumažėjo parlamentarų, skelbiančių, su kokioms interesų grupėmis ar lobistais jie susitinka.

2019 metų pavasarį 63 parlamentarai paskelbė informaciją apie 530 susitikimų, kai 2018 metų rudenį – 82 parlamentarai 737 susitikimus.

Daugiausiai apie savo veiklą informavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Virginija Vingrienė, Virginijus Sinkevičius ir Kęstutis Mažeika, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.