Trečiadienį ambasadorė kalbėjo Seime surengtoje diskusijoje aptarti prieš penkerius metus priimtam įstatymui prieš smurtą artimoje aplinkoje. C.Ruthstrom–Ruin pažymėjo, kad per penkerius savo rezidavimo Lietuvoje metus ji pati matė progresą, Lietuvai ėmusis priemonių prieš smurtą šeimoje.

„Smurtas artimoje aplinkoje, daugeliu atvejų vyrų prieš moteris, yra globali problema. Pasaulio sveikatos organizacija bandė įvertinti, kiek ši problema paplitusi, ir skaičiai išties yra gąsdinantys – maždaug nuo 30 iki 60 procentų visų pasaulio moterų per savo gyvenimą yra patyrusios asmens, su kuriuo turi ar turėjo artimus ryšius, smurtą“, – sakė ambasadorė.

Ji kartu pabrėžė, kad nors Švedija deda dideles pastangas siekdama išgyvendinti smurtą artimoje aplinkoje, problema tebeegzistuoja – per metus šalyje nuo artimojo ar buvusio artimojo rankos žūva vidutiniškai 16-17 moterų.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė sakė, kad po kelerių metų praktikos jau išryškėjo ir sistemos spragos, jas bus siūloma taisyti. Tarp komiteto siūlymų – aiškiau apibrėžti prevencijos vykdymą, visose savivaldybėse vaikų teisių skyriuose steigti psichologo etatus, Statistikos departamentui pavesti surinkti ir susisteminti duomenis apie smurto šeimoje atvejus.

„Praėjo penkeri metai, tačiau tenka apgailestauti, kad priėmus šį įstatymą, nors ir atsirado galimybė institucijoms pradėti tyrimą nesant nukentėjusio pareiškimo, negalime stebėti smurto mažėjimo tendencijų. Policijos registre 2015 metais užfiksuota beveik 39 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, ir pradėta per 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Tai yra labai dideli skaičiai“, – kalbėjo Z.Žvikienė.

Tarp komiteto identifikuotų problemų ji nurodė, kad prevencinės priemonės yra įgyvendinamos „nekoordinuotai ir nenuosekliai“, nėra nustatyta aiškaus prevencijos mechanizmo, etapų , nėra nustatytas aiškus duomenų apie smurtą kaupimo ir analizės mechanizmas.

Diskusijoje kalbėjęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas tvirtino, kad didelis skundų skaičius nerodo smurto augimo, o daugiau – mentaliteto pokyčius, kai aukos nebebijo stigmos, neslepia smurto už uždarų durų, o kreipiasi į policiją

„Statistika pradžioje buvo nedidelė, po to didėjo, klausimas toks, ar smurto daugėja, aš manau, nedaugėja, tik žmonės drąsėja, praneša“, – sakė J.Sabatauskas.

„Kuo skiriasi smurtas šeimoje nuo smurto viešoje vietoje? Gi niekuo. Svetimam daužyti negalima, o iki tol buvo galima artimą žmogų daužyti. Tai, kad mes priėmėme įstatymą, gerai, bet šiandien galime sakyti, kad smarkiai pavėlavome, reikia toliau smarkiai dirbti, bet jau per socialinę pagalbą“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Situaciją dėl smurto šeimoje iš esmės Lietuva pradėjo keisti prieš penkerius metus, kai priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Jis leido pareigūnams pradėti tyrimą dėl smurto šeimoje ir tais atvejais, kai nėra aukos pareiškimo, taip pat smurtautoją iškeldinti iš namų, uždrausti artintis prie aukos, kai anksčiau paprastai pareigūnai smurtautoją tik perspėdavo, jei nebūdavo aukos skundo, nebuvo ir pradedamas tyrimas.

Įsigaliojus įstatymui, per pirmus 2012 metų aštuonis mėnesius gauta 18 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimoje, 2013 metais fiksuota daugiau nei 21 tūkst. kreipimųsi, o pernai šis skaičius pasiekė 38 tūkstančius.

Šiemet specializuotai kompleksinei pagalbai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms numatyta beveik 670 tūkst. eurų. Pernai specializuotos pagalbos centrų veiklai teko 266 tūkst. eurų.

Per tris 2015 metų ketvirčius pagalba suteikta daugiau nei 7,9 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių žmonių, vidutiniškai tai sudarė apie 880 atvejų per mėnesį.