„Tik nuo mūsų priklauso, ar būsime nuošalyje, ar pateisinsime lūkesčius ir pasieksime savo faktinį pajėgumą kovoti už Ukrainą, kovoti už savo laisvę“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė D. Šakalienė.
„Yra du labai akivaizdūs pasirinkimai, ar mes nuspręsime patikėti iliuzija, kad ponas Trumpas ir ponas Putinas ras sprendimą mums visiems – ir tai būtų mirtini spąstai – arba mes, kaip Europa, pasinaudosime savo ekonominiais, finansiniais ir kariniais pajėgumais, ir būsime tie, kurie nuspręs, kas bus Europoje ir Ukrainoje kartu su JAV“, – teigė ministrė.
D. Šakalienė akcentavo, jog JAV ir Europa privalo toliau puoselėti bendradarbiavimą, nes tik taip turės šansą atsilaikyti prieš bendrus Rusijos ir Kinijos veiksmus.
„JAV ir Europa yra, bus ir turi būti sąjungininkės. Šis pasaulis tapo kaip niekada mažas, o Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas ir Europa yra labai tiesiogiai susiję, – kabėjo ministrė. – Kinija ir Rusija koordinuos savo veiksmus ir, jei nesugebėsime dirbti kartu kaip komanda, demokratiniam pasauliui tai bus tamsiausias laikas nuo Antrojo pasaulinio karo.“
Yra du labai akivaizdūs pasirinkimai.
Anot D. Šakalienės, gynybos pramonė, ginkluotosios pajėgos ir kiti pajėgumai Europoje turi būti vystomi greitai ir reikšmingai.
„Po kelerių metų atsidursime tokioje situacijoje, kai Rusija, tokiu greičiu plėtodama savo gynybos pramonę ir kariuomenę, judės į priekį. Visi suprantame, kad Ukraina šiuo metu yra tik pirmasis Rusijos imperinės ekspansijos etapas“, – teigė ministrė.
Taip pat ji pabrėžė, jog JAV ne tik reikšmingiausiai prisideda prie NATO, bet ir iki šiol „mokėjo už mūsų saugumą ir tai turi būti ištaisyta“.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sakė, kad vien nutraukti karinių veiksmų mūšio lauke Ukrainoje nepakanka – Rusija turi būti sustabdyta kaip agresorė.
G. Nausėda: negalima per prievartą atnešti taikos
Anot šalies vadovo, privalo būti sudaryta stabili bei tvari taika ir kad po jos susitarimo agresoriui nekiltų noras užpulti kitą šalį ar vėl Ukrainą.
„Negalima per prievartą atnešti taikos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, kol nėra susidariusios sąlygos tokiam susitarimui, geriau būtų nesiekti susitarimo per jėgą, o tiesiog toliau derėtis.
„Svarbiausia išvengti štai kokio dalyko – kad nesusidarytų įspūdis, jog yra bendraujama už nugaros tiek Europai, tiek Ukrainai, ir kad derybinės pozicijos, kurias atsineša šiuo atveju Jungtinės Amerikos Valstijos ir visas demokratinis pasaulis, kad jos būtų stiprios, kad jos neprasidėtų nuo kokių nors nuolaidų darymo, nes niekas pasaulyje nepasikeitė, agresorius liko agresoriumi, auka, užpultoji šalis liko užpultoji šalis ir šito pamiršti, nubraukti nuo stalo negalima“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek Europa yra su Ukraina.
G. Nausėda akcentavo, jog Europos šalys turi parodyti daugiau politinės valios dėl gynybos stiprinimo: skirti mažiausiai 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio finansavimą, modernizuoti kariuomenes, įgyvendinti karinio mobilumo projektus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pirmą kartą šioje kadencijoje pasikalbėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir sutarė susitikti aptarti galimą taiką Ukrainoje.
D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje užbaigimo gali įvykti Saudo Arabijoje.
Šis pokalbis sukėlė susirūpinimą, kad Ukraina nebus įtraukta į derybas dėl savo likimo. Be to, D. Trumpas pareiškė, kad Kyjivo noras prisijungti prie NATO yra „nepraktiškas“.
G. Nausėda sakė artimiausiu metu situaciją telefonu aptarsiąs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Apie Maskvos reikalavimus: agresorius negali rinktis lyg iš meniu
Kremliui pareiškus, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl NATO plėtros, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad niekas neturi teisės kelti ultimatumų Aljansui.
„Niekas neturi kelti NATO jokių ultimatumų, NATO priima sprendimus, kurie pagrįsti pirmiausia visų Aljanso narių saugumu, įskaitant ir mus, be jokios abejonės“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.
„NATO penktasis straipsnis veikia, visa tai agresoriui turi būti tinkamai pristatyta, paaiškinta ir duota suprasti, kad agresorius negali kaip iš meniu rinktis savo kokių nors pageidaujamų opcijų“, – pridūrė Lietuvos vadovas.
Jis pabrėžė, kad dėl taikos Ukrainoje privalu sutarti taip, kad vėliau „nekiltų nė mažiausios pagundos testuoti viso NATO kaip organizacijos pajėgumo“.
„O tuo metu NATO kaip organizacija turi padaryti gerokai daugiau negu padarė iki šiol, kad būtų pajėgi atsispirti bet kokio pobūdžio provokacijoms ateityje“, – teigė G. Nausėda.
Iš istorijos nepasimokyta.
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų.
2021 metais Rusija pareikalavo, kad NATO grįžtų prie 1997-ųjų sienų. Be kitų dalykų, tai reikštų NATO be Baltijos valstybių ir Lenkijos.
„Be abejo, visi klausimai, susiję su saugumu Europos žemyne, ypač tie aspektai, kurie susiję su mūsų šalimi (...), turėtų būti išsamiai aptarti, ir mes tikimės, kad taip ir bus“, – teigė D. Peskovas.
V. Putinas NATO plėtra pasinaudojo kaip vienu iš pretekstų didelio masto invazijai į Ukrainą pradėti.
S. Skvernelis: norisi, kad Europa dar kartą atvertų akis
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad JAV prezidento ir Rusijos lyderio planuojamos derybos dėl taikos Ukrainoje kelia nerimą. Pasak Lietuvos parlamentui vadovaujančio politiko, Europos Sąjunga (ES) privalo atverti akis ir aiškiai pasakyti, kad be Ukrainos jokie sprendimai priimti nebus.
„Bandymas nustumti Ukrainą nuo derybų proceso kelia didžiulį nerimą. Tas nerimas pirmiausia yra mums, visoms Rytų bloko valstybėms, nes panašu, kad vėl galimi kažkokie nesutarimai. Iš istorijos nepasimokyta. (...) Iš esmės yra skleidžiamas naratyvas, kad brutali jėga gali pateisinti viską. Tas, kas stipresnis, gali spjauti į tarptautinę teisę. Tai didžiulis pavojus“, – ketvirtadienį Eltai teigė S. Skvernelis.
„Norisi, kad Europa dar kartą atvertų akis, ne kažkas iš už Atlanto dėliotų, kokia bus tvarka, bet Europos šalių lyderiai. ES turi labai aiškiai dalyvauti šiame procese ir pasakyti, kad be Europos, be Ukrainos jokių sprendimų būti negali“, – pabrėžė jis.
Seimo pirmininkas akcentuoja, kad taika gali būti teisinga tik atsižvelgus į Ukrainos keliamas sąlygas.
„Toks (D. Trumpo ir V. Putino – ELTA) bendravimas Ukrainai už akių, išreiškiant kažkokias nesuprantamas sąlygas, kad Ukraina turi susitaikyti su prarastomis teritorijomis... Ukraina yra pagrindinė šalis, kuri turi derėtis dėl taikos ir taikos sąlygų“, – tikino S. Skvernelis.
