Pagaliau ryškėja, kas liks iš rinkimų pažadų neversti žmonių kaupti pensijų antroje pakopoje, turėti galimybę iš jos pasitraukti ir atgauti joje sukauptas lėšas. Seimo pavasario sesijoje vienu iš pagrindinių prioritetų įvardytas šis darbas pradeda įgyti konkretesnius kontūrus: socialinės apsaugos ir darbo ministrė socialdemokratė Inga Ruginienė praėjusią savaitę pristatė reformą.

Tiksliau, antrą jos dublį, gerokai besiskiriantį nuo skelbto sausį.

Ar jis atitinka valdančiųjų partijų rinkimų pažadus? „Turbūt ne“, – pripažįsta valdančiosios daugumos atstovas – Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininkas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis.

„Ar šie pakeitimai prisideda prie pagrindinio antros pensijų pakopos tikslo – papildomai kaupti senatvei? Ne“, – pabrėžia to paties komiteto narė, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Paulė Kuzmickienė.

Tad ar reforma sulauks Seimo pritarimo? Perklausus frakcijų atstovų, tikėtina, taip, tačiau dėl visiškai skirtingų priežasčių. „Reikia su šiuo projektu eiti, nes žmonės laukia pokyčių. Juos reikėjo padaryti prieš trejus metus – ir dėl įtraukimo į sistemą, ir dėl teisės laikinai sustabdyti įmokas. Tokiu atveju dabar jau galėtume kalbėti apie tolesnį konceptualesnį sistemos vystymą, kad žmonės gautų didesnes pensijas. Deja, šios diskusijos nusikelia dar porą metų į priekį“, – sako L. Kukuraitis.

Balsuoti už nusiteikusi ir opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotoja Ligita Girskienė: „Manau, mūsų frakcijoje tikrai visi palaikysime siūlomus projektus dėl savanoriško prisijungimo prie antros pakopos ir galimybės iš jos pasitraukti. Aš tikrai balsuosiu už, o jei bus priimtas projektas, ir pati tikrai iš jos pasitrauksiu. Geriau jau kitur investuoti ar įsigyti nekilnojamojo turto, o kaupti galiu ir savo sąskaitoje, kas mėnesį atsidėdama kokią noriu sumą, o ne duoti uždirbti iš mano pinigų privatiems fondams.“

Kiti šnekinti opozicijos atstovai sakė apsispręs, kai bus galutinis projektas.

Trūkumas: L. Kukuraičio vertinimu, siūlomos pataisos suteiks sistemai daugiau lankstumo, tačiau tiesiogiai prie pensijų didėjimo jos neprisidės. Šis klausimas lieka ateičiai. / P. Peleckio / BNS, L. Balandžio / BNS nuotr.

Griauna sistemą

Ministrė I. Ruginienė reforma tikisi gaivinti ir reabilituoti pensijų antrą pakopą, atliepti lūkesčius tų, kurie nori kaupti, bet sudaryti sąlygas ir iš jos išeiti. Būtų atsisakyta automatiškai įtraukti gyventojus. Numatytas 21 mėnesio pasitraukimo langas apsispręsti, ar nori joje likti; jei ne, galėtum atsiimti į ją sumokėtas savo įmokas ir investicinį prieaugį. Už „Sodros“ ar valstybės biudžeto įmokėtas pensijų įmokas būtų įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai ir tai ateityje prisidėtų prie pensijos. Taip pat paliktas ir valstybės įnašas – 1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio. Numatoma galimybė pasirinkti norimą įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti.

Taip pat, iki sulaukiant pensinio amžiaus, taikant nustatytą išsiėmimo atskaitymą – 3 proc. išsiimamos sumos, vieną kartą būtų galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau, nei pats žmogus yra įmokėjęs. Neapmokestinant mokesčiais būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas susirgus sunkia liga, prireikus paliatyviosios pagalbos, netekus 70–100 proc. dalyvumo. Sukaupę nedideles sumas galėtų jas atsiimti likus mažiau kaip penkeriems metams iki pensinio amžiaus.

„Siūlomi pakeitimai tik griaus pensijų sistemą. Tikėtina, didelė dalis žmonių pasitrauks iš antros pakopos. Ministerija prognozuoja, kad tokių bus iki 20 proc., tačiau tai nepagrįsta jokiais skaičiavimais. Vertinant Lietuvos demografinę ir geopolitinę situaciją, ateityje pinigų reikės daug daugiau, o iš kur jų paimti – atsakymo kaip ir nėra“, – opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos nuomonę perduoda jos seniūnės pavaduotoja, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Edita Rudelienė.

Atvirkščiai: „Ar pakeitimai prisideda prie pagrindinio antros pensijų pakopos tikslo – papildomai kaupti senatvei? Ne“, – įsitikinusi konservatorė P. Kuzmickienė. / P. Peleckio / BNS, L. Balandžio / BNS nuotr.

Ji atkreipia dėmesį, kad ir ką tik pateiktoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitoje pabrėžiama: dėl demografinės situacijos Lietuva turi siekti aktyvesnio naudojimosi privačiomis pensijų sistemomis, prognozuojama, kad su senėjimu susijusios valstybės išlaidos smarkiai didės, daugiausia – dėl valstybės pensijų finansavimo, tai lems ir valstybės skolos augimą.

Tarptautinis valiutos fondas taip pat yra rekomendavęs Lietuvai nesudaryti paskatų išeiti iš antros pensijų pakopos, atvirkščiai – ją stiprinti.

Tad liberalams kliūva siūlymas, kad vadinamojo pasitraukimo lango laikotarpiu praktiškai visi norintys be ypatingos priežasties galės pasitraukti iš antros pakopos, o įsitraukimas į ją nebus privalomas. Ministrė I. Ruginienė tikisi, kad, jei visi žinos, kad bet kada galės iš jos išeiti, daugiau ryšis į ją ateiti.

Vizijų, kaip taisyti antros pakopos pensijų sistemą, per jos egzistavimą daugiau kaip du dešimtmečius, buvo apstu.

Tačiau liberalai taip nemano. E. Rudelienė primena Estijos pavyzdį: kai tik ten buvo sudaryta galimybė pasitraukti iš savanoriško kaupimo, trečdalis kaupusių taip ir padarė, atsiėmė sukauptus pinigus, tačiau dauguma jų ne investavo, o tiesiog pravalgė.

„Liberalų nuomone, gerai, kad bent lieka valstybės parama, vienintelis dalykas, kuris sulaikys žmones likti sistemoje, nors pati ministrė anksčiau dėl valstybės prisidėjimo buvo skeptiška“, – E. Rudelienė primena, kad sausį pristatydama siūlymus ministrė siūlė valstybės įnašą pakeisti gyventojų pajamų mokesčio lengvata žmonių įmokoms.

Konservatorės P. Kuzmickienės vertinimu, pagal siūlomas pataisas antra pensijų pakopa tampa labai panaši į trečią, tarsi ir netenka savo esminių dalykų. „Nėra atsakymo į klausimą, ar sistema sutvirtinama, kels pasitikėjimą, kad patys žmonės kauptų senatvei. Gaila, kad dabar projekte nematoma sistemos visuminio vaizdo, kaip ją sutvarkyti, ir ilgam, kad nebūtų blaškymosi, nes dabar žmonės piktinasi, kad ji kaitaliojama per dažnai, o tai nepadeda ilgalaikiam kaupimui“, – mano P. Kuzmickienė.

Pasak opozicijos atstovės, tai, kad pirmas projektas šių metų pradžioje pristatytas vienoks, dabar jau pasikeitęs, rodo, kad valdantieji ir patys nėra galutinai apsisprendę, kuriuo keliu eiti. Be to, labai nutolta nuo to, ką jie kalbėjo tiek per rinkimų kampaniją, tiek iš pradžių atėję į valdžią.

„Svarbus siūlymas, kad įsitraukimas į antrą pakopą bus savanoriškas, išlikęs, tačiau visa kita – ne apie tai, kas žadėta, pavyzdžiui, nevisiškai ketinama įvykdyti pažadą, kad išeinantiems iš sistemos bus grąžinamos visos sukauptos lėšos“, – primena P. Kuzmickienė.

Prognozės: pasak liberalės E. Rudelienės, pakeitimai griaus pensijų sistemą. Daug kas pasitrauks iš antros pakopos. Estijoje, atsiradus tokiai galimybei, tai padarė trečdalis. / P. Peleckio / BNS, L. Balandžio / BNS nuotr.

Žadėta daugiau

Valdančiųjų demokratų atstovas L. Kukuraitis pripažįsta, kad jų partijos rinkimų pažaduose buvo daugiau ir konceptualesnių iniciatyvų, nei dabar siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Jos buvo orientuotos į tai, kad šią sistemą labiau stiprintume per valstybinio fondo sukūrimą kaip alternatyvą privatiems pensijų fondams, didesnį darbdavių įsitraukimą. Šie pažadai dabartiniu reformos etapu neišpildomi, tačiau ministrė apie tai pasirengusi diskutuoti ir užsimena apie kitą etapą“, – sako L. Kukuraitis. Tikimasi, kad Tarptautinės darbo organizacijos finansuojamame projekte žinomi Europos pensijų sistemos ekspertai pateiks Lietuvai vertingų rekomendacijų.

Demokrato nuomone, dabar siūlomi pokyčiai sukurs daugiau lankstumo šioje sistemoje, pusiau privalomas dalyvavimas taps savanoriškas, tačiau, nors tokių sistemų kai kuriose Europos šalyse yra, ilgainiui jos neišsilaiko, tampa mažai reikšmingos žmonių įsitraukimo prasme, panašiai kaip Lietuvoje trečios pakopos, kurioje kaupia daugiau turtingesnė visuomenės dalis. „Tačiau dabar siūlomi pensijų sistemos sandaros pokyčiai yra būtent to link“, – vertina L. Kukuraitis.

Jis pripažįsta, kad siūlomi pakeitimai kažkiek sušvelnins žmonių pyktį dėl pensijų sistemos, kuris kaupėsi per ilgą laiką. Jo vertinimu, praeitą Seimo kadenciją nieko nebuvo daroma, kad to nebūtų: „Kelios korekcijos būtų tai sutvarkiusios, nereikėtų visko koreguoti iš esmės. Tačiau buvo delsiama, mums būnant opozicijoje dėl to teko net keletą kartų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Kaip buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, sakiau: 2019 m. padarėme reformą, po trejų metų išryškėjo klaidos, tai svarstykime. Kai to netvarkome, žmonės pyksta, auga nepasitikėjimas sistema.“

Politikas pabrėžia: reikia reaguoti ir ministrė tai daro, teikia siūlymų. Tačiau dabar pateiktas variantas nevisiškai išpildo rinkimų pažadus, pavyzdžiui, nutarę išeiti iš antros pakopos visos sukauptos sumos negalės pasiimti, o tik tą, kurią patys yra įdėję, ir kiek fondai yra uždirbę, be „Sodros“ ir valstybės įnašo.

Kitas esminis klausimas: ar šie pokyčiai prisidės prie pensijų augimo? „Sakyčiau, tai aukojama didesnio lankstumo labui, kad žmonės atrastų kokį nors ryšį su sistema, vėl persigrupuotų – dalis išeitų, dalis ateitų, dalis liktų žinodami, kad turi daugiau teisių spręsti dėl savo pinigų. Tačiau klausimas, kad turėtume didesnes pensijas, lieka. Svarstant dabar siūlomą reformą viena akimi žiūrėsiu į ateitį, kaip galime padaryti, kad žmonės galėtų gauti didesnes pensijas. Dabartiniai pakeitimai tiesiogiai prie to neprisidėtų“, – vertina L. Kukuraitis.

Prieštaringų jausmų jam kelia ir tai, kad nutarta palikti valstybės subsidiją, nors iš pradžių kalbėta priešingai. Tai paskata žmonėms likti sistemoje, tačiau ji turi prasmę, jei sistemoje dalyvauja daug žmonių. Perėjus į savanorišką sistemą dalis žmonių iš jos išeis, vadinasi, aktyviai kaupiančių bus dar mažiau nei dabar (šiuo metu kaupia maždaug pusė).

„Jei kaupimas privalomas ar iš dalies privalomas, masiškumui didinti valstybės subsidija turi prasmę: jei visi stengiamės turėti didesnes pensijas, valstybė tai remia iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau jei lieka išskirtinai savanoriškas kaupimas, ar tikrai nekaupiantys antroje pakopoje savo mokesčiais turi prisidėti prie kaupiančiųjų gerovės?“ – svarsto L. Kukuraitis.

Fondai nuvylė

Savo antros pakopos pensijų viziją yra pateikusi ir „valstietė“ L. Girskienė. Jos registruotame projekte siūloma, kad būtų galima bet kada per 30 dienų nutraukti antros pakopos sutartį, susigrąžinti visas įmokėtas įmokas, išskyrus sumokėtas „Sodros“.

Jos nuomone, kaupimas antroje pensijų pakopoje visiškai nepasiteisino. Ji sako pati joje kaupianti nuo tada, kai atsirado ši sistema, ir per beveik 20 metų sukaupė gal 14 tūkst. eurų. Keliskart lėšos prarastos fondui jas netinkamai investavus, todėl teko jį keisti. Be kita ko, jos duomenimis, maždaug 50 proc. lietuvių antros pakopos pensijų turto šiuo metu investuota JAV akcijų rinkoje. Į Baltuosius rūmus grįžus Donaldui Trumpui, jos smunka žemyn.

„Nemanau, kad, atėjus laikui, galėsiu pasinaudoti tais pinigais, kaip man reikia. Mano įsitikinimu, yra geresnių būdų kaupti senatvei, nei maitinti privačius pensijų fondus, kurie disponuoja mūsų pinigais, uždirba ir dar turime jiems užsimokėti administravimo mokestį, o paskui vargti norėdami susigrąžinti lėšas“, – kritikuoja L. Girskienė.

Ji sako, kad pas ją į priėmimą ne kartą buvo atėję vyresnio amžiaus žmonių, kurie kaupė kelerius metus, o suėjus pensiniam amžiui norėjo pasiimti sukauptas lėšas. Tačiau turėjo nueiti kryžiaus kelius, kad jas susigrąžintų. Jiems siūlyta mokėti po 50–60 eurų kas mėnesį, nors buvo atvejų, kai žmogus sirgo onkologine liga ir jam pinigų reikėjo iškart.

„Manau, tikrai reikia nedelsiant leisti žmonėms pasiimti savo pinigus. Pagal Konstituciją, žmogus turi teisę disponuoti savo turtu ir priimti sprendimus, kaip jį panaudoti. Pensijų fondai verkia ir verks, nes tai didelis verslas“, – sako L. Girskienė.

Motyvacija: „valstietė“ L. Girskienė balsuos už pataisas, nes, atsiradus galimybei, ir pati tikrai pasitrauks iš pensijų antros pakopos. / P. Peleckio / BNS, L. Balandžio / BNS nuotr.

Pataisos privalomos

Vizijų, kaip taisyti antros pakopos pensijų sistemą per jos egzistavimą daugiau kaip du dešimtmečius, buvo apstu. Skaičiuojama, kad ji taisyta per 20 kartų, o projektų įregistruota dar daug daugiau.

Šis kartas skiriasi nuo ankstesnių, nes yra privalomas: KT pernai kovą nusprendė, kad įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.

Politikai nutarė kartu pataisyti ir kai kuriuos kitus žmones labiausiai piktinančius sistemos momentus. Tačiau po KT verdikto praėjo metai, o jis vis dar neįvykdytas.

„Gerai, kad einama dialogo keliu: kalbama su darbdaviais, įvairiomis organizacijomis, pensijų fondų valdytojais. Antra vertus, tai užtruko pernelyg ilgai ir žmonėms kelia ne pasitikėjimą, o nusivylimą. Klausimas, ar spėsime projektą priimti šią sesiją, o žmonėms tai labai svarbu. Galėjome dėl to sutarti dar rudens sesijoje“, – kritikuoja P. Kuzmickienė.

Nemaža dalis lietuvių antros pakopos pensijų turto šiuo metu investuota JAV akcijų rinkoje. O į Baltuosius rūmus grįžus Donaldui Trumpui jos smunka žemyn.

Teisybės dėlei praėjusią kadenciją nuo kovo, kai KT paskelbė savo nutarimą, valdantieji taip pat turėjo nemažai laiko pakoreguoti antros pensijų pakopos teisinį reguliavimą. Tačiau konservatorių projektas registruotas tik rugsėjį. Tada jau buvo rinkimų kovos įkarštis. Projektas yra perėjęs pateikimo stadiją.

Pasak P. Kuzmickienės, konservatorių projekte yra koncentruoti, sistemą verčiantys ne sudėtingesne, o aiškesne ir patrauklesne, gana nesudėtingu būdu įgyvendinami siūlymai dėl laisvesnio atėjimo ir išėjimo į antros pakopos sistemą, taip pat vadinamosios atostogos kurį laiką nemokant įmokų, o nutarus išeiti iš sistemos – galimybė atsiimti sukauptas lėšas asmenims, sergantiems sunkia liga ar jei nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas. Tokiu atveju paties gyventojo sumokėta dalis nebūtų apmokestinta.

„Būčiau norėjusi, kad toks darbas būtų padarytas mūsų kadenciją. Tačiau mūsų registruotas projektas buvo išgludintas, atliepiantis KT nutarimą, atitinkantis sergančių sunkiomis ligomis asmenų lūkesčius, tad nauja valdančioji dauguma galėjo imtis jo, užuot rengusi naują. Socialinių reikalų ir darbo komitete esame numatę svarstyti visus pateiktus projektus ir diskutuodami ieškoti geriausio varianto. Tik klausimas, ar tokiu keliu norės eiti valdantieji“, – sako P. Kuzmickienė.

L. Kukuraitis tikisi, kad iki gegužės pradžios Vyriausybė pateiks galutinius pensijų antros pakopos projektus, Seimas juos suskubs apsvarstyti ir priimti iki pavasario sesijos pabaigos birželį ir nuo kitų metų jie įsigalios.

„Tačiau paraleliai reikia kalbėti ir apie tolesnę viziją, formuoti pagrindus ilgalaikei perspektyvai. Jai vertėtų ieškoti platesnio partinio sutarimo, nes problema, kad dabar viena valdžia nusprendžia, kita atėjusi tai pakeičia. Pensijų sistemoje pakeitimų per daug. Juos turėtume aptarti plačioje politinėje diskusijoje, taip pat ir su partijomis, kurios dabar yra opozicijoje, bet ateityje gali būti valdžioje“, – pabrėžia L. Kukuraitis.