Paspirtuku iš Vilniaus į Europos Komisiją?

Seimas, tikėtina, patvirtins Lietuvos kandidatą į Europos Komisiją (EK). Bet ar jis pakankamo politinio lygio, reikėtų spręsti jį lyginant ne su kitu "valstiečiu", bet su kitų šalių nominantais.

Kaimynai mus pranoko

Lyginant Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vicepirmininką, ekonomikos ir inovacijų ministrą 28-erių Virginijų Sinkevičių su užkulisiuose kaip kandidate į EK minėta kita valstiete – Guoda Burokiene (gal norint pagąsdinti, kad gali būti kur kas blogiau nei jis?), jis tikrai puikus – įgijęs išsilavinimą Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų universitetuose, sparčiai kopiantis politinės karjeros laiptais.

Tačiau kitaip jis atrodo net trijų Baltijos valstybių kontekste. Latvių kandidato pristatyti nereikės net Europos Parlamento (EP) naujokams: 48-erių Valdis Dombrovskis – europinio masto politikas. Jis – ligšiolinis EK vicepirmininkas bei euro reikalų ir socialinio dialogo komisaras, buvęs europarlamentaras, buvęs Latvijos ministras pirmininkas, finansų ministras, parlamento narys, iki užimant politinius postus kilęs karjeros laiptais Latvijos banke.

62-ejų estas Andrusas Ansipas šią kadenciją buvo EK vicepirmininkas ir eurokomisaras, atsakingas už bendrąją skaitmeninę rinką, iki tol devynerius metus vadovavo savo šalies vyriausybei, buvo Tartu meras, ekonomikos ir komunikacijų ministras, dirbo bankininkystės ir investicijų srityje. Postą EK jis paliko, nes išrinktas į EP.

Beje, pirmas Estijos deleguotas eurokomisaras taip pat buvo ekspremjeras – Siimas Kallasas, kuris taip pat pelnė EK vicepirmininko postą. Tad dabar estų žiniasklaida atkreipė dėmesį į tai, kad šalis pirmą kartą į EK siunčia žemesnių pareigų nei premjero –  42-ejų Kadri Simson, iki šių metų – ekonomikos ir infrastruktūros ministrę, buvusią Estijos parlamento Centro partijos frakcijos pirmininkę.

Deja, Lietuva šį atsakingą postą dviem iš trijų atvejų vertino kaip auksinę tremtį ministrams, kuriais norėta atsikratyti. Tapę ES nariais 2004 m. debiutavome EK ten pasiųsdami tuometę finansų ministrę Dalią Grybauskaitę, kuri pelnė prestižiniu laikomą finansinio programavimo ir biudžeto komisaro portfelį. Europinę karjerą 2009-aisiais iškeitusi į Lietuvos prezidento postą, jokia paslaptis, ji pati ir inicijavo, kad Vyriausybėje neliktų prastai vertinamo finansų ministro Algio Šemetos, jį išsiunčiant į EK. 2014 m. D.Grybauskaitę perrinkus antrai kadencijai, scenarijus pasikartojo su tuomečiu sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Andriukaičiu.

Iki šiol Lietuva į EK delegavo D.Grybauskaitę, V. P.Andriukaitį ir A.Šemetą.

Kai taip parenkami Lietuvos atstovai EK, nenuostabu, kad ne mes, o kitų Baltijos šalių atstovai pelno EK vicepirmininko portfelius. Ekspertų prognozėmis, gal šįsyk ir Lietuvai būtų atėjusi eilė į jį pretenduoti. Tačiau mūsų kandidatas latvių ir estų atstovams, tapusiems EK vicepirmininkais, tiktų nebent į politinius vaikus ar anūkus.

Dešimtmečiu jaunesnis

Jei V.Sinkevičiui pavyktų pereiti ne tik Lietuvos, bet ir Europos parlamentų filtrą, jis taptų jauniausiu visų laikų EK nariu, atimdamas šį titulą iš bulgarės Marijos Gabriel – 2017 m. ji tapo komisare būdama 38-erių.

"Kad tokią jaunystę siunčiame, gali reikšti du dalykus: arba neturime ką, arba tai ultra genijus, jau tokio amžiaus sugebėjęs įgyti tokią dalykinę kompetenciją ir politinę patirtį, kad galėtų vadovauti per 500 milijonų gyventojų turinčios bendrijos kuriai nors sričiai. O V.Sinkevičius ir Lietuvoje nelabai žinomas, negirdėjau, kad kaip politikas būtų pasakęs kažkokių įsimintinų kalbų, iškėlęs svarbių visuomenei iniciatyvų, nuveikęs reikšmingų viešosios politikos darbų", – kandidatūrą kritikuoja EP narys Petras Auštrevičius.

"Vakarykštis studentas, kuris neturi profesinės patirties, – V.Sinkevičių apibūdina Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius ir priduria: – "Taip nebūna, kad į EK narius siūlomas asmuo be profesinės ir politinės patirties. Kandidatai būna pasiekę savo veiklos rezultatų, įgiję kompetencijos, paprastai kažką jau veikę ES politikoje."

"Valstiečių" parašiutu

Pasak politologo, dėl amžiaus V.Sinkevičiui neprikišis, bet vertins patirtį. O jis tik prieš šešerius metus baigė studijas ir trejus metus iki Seimo rinkimų stažavosi ar epizodiškai dirbo keliose darbovietėse. Bet vos iškepto politiko, tik po rinkimų įstojusio į Valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), karjera klostėsi žaibiškai. A.Krupavičius primena, kad V.Sinkevičius, nepatyręs nei politikoje, nei darbinėje veikloje, parašiutu "valstiečių" nuleidžiamas į bet kokį postą. Pirmiausia skirtas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko postas, po metų atiteko atsilaisvinusi ūkio ministro kėdė. LVŽS neturėjo kandidato į Vilniaus merus – "valstiečiai" paprašė pabūti juo kelis mėnesius, ir V.Sinkevičius sutiko, nors per patį rinkimų kovos įkarštį tiesiog išskrido atostogų. Reikia laikinojo kultūros ministro – irgi pasiūlė jį. Neturi kandidato į EK, vėl iššauna V.Sinkevičiaus pavardė, net jo paties neatsiklausus, kaip kad jis pats viešai prisipažino iš TV ekrano. A.Krupavičius pabrėžia, kad EP labai atidžiai stebi, ar kandidatas turi stuburą, ar sugeba veikti nepriklausomai nuo įtakų.

Europarlamentaras P.Auštrevičius sako neprisimenąs, kad eurokomisarai būtų tokie nepatyrę kaip V.Sinkevičius – juk pabuvus ministru pusantrų metų, sunku daryti išvadas apie jo gebėjimus. "O EK lemia autoritetas. Jei Europoje neturi autoriteto ir vertingų kontaktų, gali turėti portfeliuką, bet vienas juo ir džiaugsiesi, nieko ypatingai daug nenuveikdamas", – neabejoja P.Auštrevičius.

Į argumentus, kad V.Sinkevičius tarptautinės patirties jau kažkiek įgijęs, P.Auštrevičius ironizuoja: "Lietuvoje galima rasti aktyvią pensininkę, kuri Turkijoje buvo gal 20 kartų. Bet kas iš jos kontaktų turizmo agentūroje? Ne tokio lygio kontaktų reikia. Laisvai kalba angliškai? Pranašumas, bet to negana. Kai kandidatuoji į EK komisarus – postą, kur būsi atsakingas už 500 mln. gyventojų bendriją, reikia kiek kitokių savybių, kitokio lygmens politinių kontaktų ir nuveiktų darbų. Ir studijos užsienyje, nemanau, kad ypatinga biografijos eilutė - vos ne kas antras studentas šiais laikais vienu ar kitokiu būdu pabuvęs užsienyje.

Manau, V.Sinkevičiui bus sudėtinga ir būti patvirtintam, ir vėliau dirbti, įgyti autoritetą tarp tų politikos vilkų, kurie sėdės EK".

D.Trumpo kepuraitė

A.Krupavičiaus įsitikinimu, labai blogai ir tai, kad į EK siunčiame parlamento narį, kuris nevykdo šių savo pareigų. Politologas suskaičiavo, kad pagal Seimo posėdžių lankomumą pastarosiose trijose sesijose jis 135–140 vietoje tarp 141 Seimo nario, net premjeras Saulius Skvernelis dažniau dalyvauja posėdžiuose. Skaičiuojant pagal balsavimus – dar blogiau: šeštoje sesijoje dalyvavo vos 17,7 proc. balsavimų (136 vieta). Galima būtų teisinti jo, kaip ministro, užimtumu, bet net trečioje sesijoje, kurios beveik tris ketvirtadalius laiko jis buvo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, dalyvavo tik 33,5 proc balsavimų (127 vieta). "Tai indikacija, kad politikas elementariai neatlieka savo darbo. Šios detalės labai svarbios siūlant į tokius atsakingus postus", – neabejoja A.Krupavičius.

Be kita ko, primena politologas, V.Sinkevičius turi ir tebegaliojančią Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuobaudą: "Formaliai atrodo nekaltai – privačių interesų deklaracijoje užmiršo laiku įrašyti, kad tapo ministru. Bet įstatymų viršenybę reikia gerbti, į naujus postus toks asmuo neturėtų būti siūlomas."

Tikėtina, svarstymuose EP nebus užmiršta ir Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos kepuraitė su užrašu "Make America Great Again" Lietuvos kandidato darbo kabinete. Tai aprašė ir įtakingas Europos politinis leidinys "Politico". Ministras tikina D.Trumpo negarbinantis, kad tai draugo jam atvežtas suvenyras, kurį laikė ne ant darbo stalo, kaip rašoma, o lentynoje tarp kelių dešimčių kitų suvenyrų, ir seniai jo ten nebėra.

"Bet D.Trumpo kepuraitė Europos žaliesiems, kuriems atstovauti pretenduoja V.Sinkevičius, – ne suvenyras, D.Trumpas – jų ideologinis priešas numeris vienas", – pabrėžia A.Krupavičius.

O tokios detalės svarbios vertinant kandidatus. Praėjusią kadenciją EP išbrokuota slovėnė Alenka Bratušek sulaukė kritikos ne tik už tai, kad būdama premjere pati iškėlė savo kandidatūrą į postą EK – užkliuvo ir socialiniuose tinkluose paplitęs vaizdo įrašas, kur ji traukia komunizmą šlovinančias dainas.

Žalias šansas

Bet V.Sinkevičius turi ir tokį pranašumą, kurio neturi nė vienos kitos šalies keliamas kandidatas. Europarlamentaras Andrius Kubilius pastebi, kad V.Sinkevičius gali tapti vieninteliu Europos žaliųjų atstovu naujoje EK. Išrinktoji EK pirmininkė Ursula fon der Leyen tuo suinteresuota, nes jai reikia platesnės paramos EP, o balsuojant už jos kandidatūrą žalieji jos nepalaikė. Šie taip pat norėtų turėti bent vieną savo atstovą EK.

Laišku išrinktajai EK pirmininkei žalieji pažadėjo V.Sinkevičių remsiantys, tačiau LVŽS, nors pavadinime turi žodį "žalieji", yra visai kitokio politinio atspalvio. LVŽS nėra ir Europos žaliųjų aljanso nariai. "Esminiais Europos žaliesiems klausimais – kad ir klimato kaitos ar lyčių lygybės – LVŽS elgiasi priešingai. V.Sinkevičiui bus sudėtinga įtikinti EP, kad jis – žaliasis", – prognozuoja P.Auštrevičius. "V.Sinkevičius apskritai neturi jokių politinių pažiūrų", – mano A.Krupavičius.

O egzaminas kandidatų laukia rimtas – klausymai trunka per tris valandas, jie viešai transliuojami. Vertinamos ne tik kandidato dalykinės žinios, politinė patirtis, bet ir bendravimo kultūra. P.Auštrevičiaus manymu, V.Sinkevičiaus šansas, kad šis EP pasikeitė daugiau nei dviem trečdaliais, o naujokai dar nemoka egzaminuoti.

Bet, pasak A.Krupavičiaus, situaciją sunkina, kad U. fon der Leyen patvirtinta EK pirmininke labai maža EP narių balsų persvara, tad atranka į EK narius gali būti aštri. "Jei bus keliami rimti profesinės ir valstybinės patirties reikalavimai, V.Sinkevičiui bus sunku, nes jau nominuotų kandidatų kontekste jis vienas silpniausių. Kuo daugiau domiuosi, tuo mažiau manau, kad turime konkurencingą kandidatą", – vertina politologas.

Gali užkliūti ir tai, kad U. fon der Leyen susitiko su V.Sinkevičiumi, kai jis dar buvo tik kandidatas į kandidatus, maža to, Lietuva paprašė oficialiai apie susitikimą neskelbti. A.Krupavičiaus manymu, gali kilti abejonių dėl išrinktosios EK pirmininkės veiksmų skaidrumo, kurį ji žadėjo.

S.Jakeliūnas: neremsiu

P.Auštrevičius atkreipia dėmesį į dar vieną problemą: kad žaliųjų kandidatas nebūtų skriaudžiamas, jau dabar reikėtų ieškoti politinės paramos. Tarp EP žaliųjų lietuviai du, tačiau Bronis Ropė nekalbus o ir dėl anglų kalbos turi problemų, S.Jakeliūnas – naujokas. "Net jei jiedu kovos už V.Sinkevičių, ar bus autoritetas kitoms EP grupėms? O gal iš Vilniaus važiuos agituoti? Bet kas iš LVŽS europarlamentarams būtų autoritetas?" – retoriškai klausia P.Auštrevičius.

Tačiau "Kauno diena" išsiaiškino, kad Lietuvos kandidato nerems net kai kurie savi. "Neremsiu", – "Kauno dienai" pasakė S.Jakeliūnas, buvęs V.Sinkevičiaus kolega Seimo LVŽS frakcijoje, bet argumentų išdėstyti kol kas nesutiko – tai ketina padaryti vėliau.

EP Žaliųjų frakcijos narys S.Jakeliūnas skeptiškai vertina V.Sinkevičiaus kandidatūrą: "Nepalaikysiu". Detalesnius komentarus žadėjo pateikti vėliau.

P.Auštrevičius sako, kad žinant, kaip buvo padarytas sprendimas dėl šios kandidatūros, jis nesijaučia įpareigotas už jį agituoti ar jį remti. Kritiškai kandidato atžvilgiu nusiteikęs ir Andrius Kubilius. Dalis europarlamentarų iš Lietuvos sako sprendimą priimsiantys po to, kai kandidatas pateiks savo programines nuostatas, atsakys į EP narių klausimus.

Kad tokią jaunystę siunčiame, gali reikšti du dalykus: arba neturime ką, arba tai ultragenijus genijus, jau pajėgus vadovauti per 500 mln. gyventojų turinčios bendrijos kuriai nors sričiai.

Kandidatui paramą žada jo partijos kolega B.Ropė, taip pat Viktoras Uspaskichas ir Aušra Maldeikienė, kuri sako nuoširdžiai mananti, kad tai išsilavinęs ir pareigoms tinkamas darbštus žmogus.

Tarp ateities lyderių

Kai matai V.Sinkevičių Gedimino prospektu paspirtuku riedantį iš savo vadovaujamos ministerijos į Seimą, gali tik džiaugtis: jaunas, išsilavinęs, jau pasiekęs politinės karjeros. Tiesa, karjerą jis daro kengūros šuoliais, peršokdamas demokratinėse valstybėse labiau įprastą lėtesnį, bet tvaresnį kilimą aukštyn. Kengūriška politinė karjera yra būdingesnė neturinčioms žmogiškųjų išteklių partijoms ir dar tik besimokančioms demokratijos šalims.

Taip, ministras yra nuveikęs darbų – Ekonomikos ir inovacijos ministerija kaip išskirtiniausius mini startuolių verslo aplinkos gerinimo paketą, inovacijų reformą, padėsiančią bendradarbiauti mokslui ir verslui, pramonės skaitmeninimo strateginį dokumentą, puikiai įvertintą ir EK, verslumo skatinimą regionuose, vieną pirmųjų ES nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją.

Lietuvos verslo konfederacija ministrą apdovanojo už inovacijų reformą ir startuolių ekosistemos plėtrą, Investuotojų forumas – už geriausią metų sprendimą verslo aplinkai gerinti, "Switch" – už lyderystę "blockchain" srityje. Pernai pagal pasaulinio valstybės tarnautojų tinklo "Apolitical.co" būsimų lyderių vertinimą jis pateko į pasaulio įtakingiausių jaunų žmonių valstybiniame sektoriuje šimtuką. Būtent – būsimų lyderių.


Kokius EK naujokus kelia ES valstybės

Ispanija. 72-ejų Josepas Borrellis politikoje nuo 1970 m. Jis – Ispanijos užsienio reikalų ministras, buvęs EP pirmininkas, turėjo gausybę kitų aukštų savo šalies ir europinių postų.

Graikija. 57-erių Margaritis Schinas – EK vyriausiasis atstovas spaudai, beveik tris dešimtmečius dalyvaujantis priimant ES sprendimus.

Kipras. 63-ejų Stella Kyriakides – Kipro parlamentarė, Europos Tarybos parlamentinės Asamblėjos pirmininkė.

Slovėnija. 51-erių Janezas Lenarčičius – Slovėnijos ambasadorius prie ES, buvęs ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktorius, Slovėnijos valstybės sekretorius.

Vengrija. 63-ejų László Trócsányi – EP narys, buvęs Vengrijos teisingumo ministras, Konstitucinio Teismo teisėjas, Europos Tarybos Venecijos komisijos narys, ambasadorius, teisės profesorius.

Malta. 56-erių Helena Dalli – Maltos Europos reikalų ir lyčių lygybės, anksčiau – socialinių reikalų ministrė, parlamentarė.

Suomija. 44-erių Jutta Urpilainen – buvusi Suomijos ekspremjerė, finansų ministrė. Liuksemburgas. 65-erių Nicolasas Schmitas – EP narys, buvęs Liuksemburgo vyriausybės narys.

Lenkija. 46-erių Krzysztofas Szczerskis – Lenkijos prezidento kabineto vadovas, buvęs parlamentaras, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius, socialinių mokslų profesorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Šiaip

Šiaip  portretas
Šiaip Lietuvoje nebuvo, nėra ir greičiausiai nebus sąžiningo doro politiko, kuris supras priesaikos Lietuvos piliečiams esmę. Taigi, koks skirtumas kas važiuos uždarbiauti į Briuselį.

Dantys ,matosi,tvirti

Dantys ,matosi,tvirti portretas
Dantis ne veltui demonstruoja-matosi,kad dar tvirti.Vadinasi,jis irgi tvirtas kaip arklys.Juk arklio tvirtumą irgi dantys parodo.

Anonimui Pidarui

Anonimui Pidarui portretas
Šemetų kursai
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių