Pasaulio lietuvių apygardoje – nešvarūs žaidimai?

Plačiau šia tema LNK žurnalistas kalbėjosi su buvusi VRK pirmininke Laura Matjošaityte.

– Paaiškinkite, kas vyksta tiems, kurie balsuoja įprastai.

– Yra rinkiminė kova tarp dviejų kandidačių, dalyvaujančių antrajame ture. Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kas gali balsuoti Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje. Balsuoti gali kiekvienas pilietis, kuris yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos ir gyvena užsienyje, taip pat kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris laikinai išvykęs. Šis „laikinumo“ terminas kelia daug klausimų: ar tai reiškia komandiruotę, ar, kaip dabar matome, specialų išvykimą į artimiausią užsienio miestą tik tam, kad balsuotų. Tai kelia abejonių dėl rinkimų sąžiningumo ir skaidrumo principų laikymosi. Jeigu tai daro įtaką rinkimų rezultatams, remiantis Konstitucinio Teismo praktika, galime diskutuoti apie galimus pažeidimus.

Teisėsauga turėtų išsiaiškinti, ar procesas buvo organizuotas, kas galėjo būti jo organizatoriai ir ar buvo prašoma rinkėjų balsuoti už konkrečią kandidatę vienmandatėje apygardoje.

– Kada buvo įsteigta Pasaulio lietuvių apygarda?

– Pasaulio lietuvių apygarda atsirado palyginti neseniai – prieš keletą Seimo rinkimų. Šiuose rinkimuose iškilo klausimas, ar ji bus išlaikyta, nes tokiai apygardai paprastai reikia turėti apie 37 tūkst. rinkėjų. Šįkart balsavo apie 32 tūkst.

– Nors lietuvių užsienyje gyvena daug.

– Užsienyje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 300–400 tūkst. lietuvių, o neoficialiai jų gali būti dar daugiau. Tačiau balsuoja jie gana vangiai. Daugiausia aktyvumo buvo prezidento rinkimuose, tikėtina, dėl tuo metu vykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo. Deja, šis klausimas nebuvo iki galo išnagrinėtas. Dabar matome, kad kai kurie asmenys naudojasi įstatymų suteikta teise balsuoti užsienyje, nors jie galėtų balsuoti ir Lietuvoje. Atsiranda kandidatų ar jų šeimos narių, kurie specialiai vyksta balsuoti užsienyje, neturėdami rimtos priežasties, ir atvirai pripažįsta, kad ten važiavo vien dėl balsavimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar bet kuris Lietuvos gyventojas gali vykti į artimiausią užsienio atstovybę ir ten balsuoti?

– Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, jei negali dalyvauti rinkimuose Lietuvoje, gali vykti balsuoti užsienyje į diplomatinę ar konsulinę įstaigą. Užsienio atstovybėje rinkėjui pateikiamas tik pasaulio lietuvių vienmandatės apygardos biuletenis, kuriame šiuo metu yra dvi kandidatės. Rinkėjas renkasi tarp šių dviejų kandidačių, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos savivaldybėje ar apygardoje jis gyvena. Atvykus į balsavimo vietą Lietuvoje, rinkimų komisija matys, ar rinkėjas jau balsavo, tad dvigubo balsavimo bus išvengta. Visgi kyla klausimas dėl rinkėjų sąžiningumo bei galimų organizuotų veiksmų, kai tam tikri asmenys skatinami balsuoti konkrečiose užsienio atstovybėse.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

– Tarkime, kad kelios dešimtys žmonių iš kandidato aplinkos – artimiausi partijos nariai ar giminaičiai – balsuoja užsienyje. Ar tai gali turėti reikšmingą įtaką?

– 2012 metais Konstitucinis Teismas nutarė, kad bet koks sąžiningų, garbingų ir teisingų rinkimų principų pažeidimas yra laikomas šiurkščiu pažeidimu. Anksčiau buvo atvejų, kai rinkėjų balsai buvo papirkinėjami, pavyzdžiui, perkami 50 rinkėjų balsų ir jeigu mes juos eliminuojame iš kandidatų surinktų balsų tai nepakeičia rinkimų rezultatų. Tačiau vėliau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad net ir mažos rinkėjų valios iškraipymo apimtys gali padaryti rinkimų rezultatus neteisėtus, jei įvykdyti šiurkštūs pažeidimai.

– VRK sako, kad gali kreiptis į teisėsaugą. Kaip įrodyti, kad tai buvo padaryta sąmoningai?

– VRK turėtų apsvarstyti įvairias priemones, galbūt kreiptis į kandidatus su raginimais, paskelbti viešus pranešimus bei bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais. Baudžiamasis kodeksas numato tam tikras nuostatas, kurios gali būti taikomos, jei rinkėjo valia yra iškreipiama ar jis apgaunamas. Teisėsauga turėtų išsiaiškinti, ar procesas buvo organizuotas, kas galėjo būti jo organizatoriai ir ar buvo prašoma rinkėjų balsuoti už konkrečią kandidatę vienmandatėje apygardoje. Po šių rinkimų gali prireikti keisti teisinį reguliavimą rinkimų kodekso, kuris šiuo metu keičiamas sudėtingai, nes reikia kvalifikuotos balsų daugumos. Teks rasti sutarimą tarp opozicijos ir pozicijos, nes vis daugiau atsiranda piktnaudžiavimo ir nesąžiningo elgesio atvejų ne tik iš kai kurių rinkėjų, bet ir, galbūt, iš kandidatų, kuriais užduodamas tam tikras tonas, tarsi tai būtų priimtina elgsena.